Dar būdami Ulan Udėje tiesiai ant geležinkelio sąstato perdažėme tankų numerius ir gvardijos ženklus.
Sunkiai tanke nudegęs rusas pasakojo, kad Debalcevės katilas buvo uždaromas pirmiausia Rusijos karių pastangomis, nes vietiniai Ukrainos teroristai tiesiog bijojo kariauti. D.Batomunkujevas taip pat prisiminė, kaip dar Rusijoje buvo perdažomi tankai, kad nesimatytų jų numerių ir kitų skiriamųjų ženklų.
Rusijos karys į tarnybą buvo pašauktas 2013 m. lapkričio 25 d. 2014 m. birželį jis pasirašė 3 metų tarnybos sutartį. Po mūšio prie Logvinovo, Debalcevės rajone, jam stipriai nudegęs veidas ir rankos. D.Batomunkujevas gydomas Donecko Centrinės ligoninės nudegimų centre.
Incredible @novaya_gazeta interview with Russian serviceman badly wounded in #Debaltseve: http://t.co/pVHkilyAWs pic.twitter.com/cz2aKIXRIT
— Christopher Miller (@ChristopherJM) March 2, 2015
Vietiniai tiesiog užima pozicijas, o kai reikia priešą toliau spausti, važiuoti atsisako, nes tai per daug pavojinga. O mes turime įsakymą.
Jis prisiminė, kaip dalinio vadovybė davė įsakymą ruoštis mokymams. „Visi supratom, kur važiuojam. Buvau ir morališkai, ir psichologiškai nusiteikęs vykti į Ukrainą. Dar būdami Ulan Udėje tiesiai ant geležinkelio sąstato perdažėme tankų numerius ir gvardijos ženklus. Nusiardėme antsiuvus, pasus ir kario bilietus palikome daliniuose“, – pasakojo rusas.
Pasak jo, dalis tarnybos draugų atsisakė vykti į Ukrainą: „Niekas mūsų nevertė. Buvo tokių, kurie dar Ulan Udėje atsakė važiuoti, kai pajuto svilėsių kvapą. Vienas karininkas vykti atsisakė. Ir Rostove buvo atsisakiusių. Vieną pažįstu iš mūsų bataliono. Tai Vania Romanovas. Mes su juo nuo kursantų mokyklos kartu tarnavom.“
Apsupome ir ėmėme stebėt. Jie bandė ištrūkti – ir „Uralais“, ir šarvuočiais, ir tankais, ir pėsti. Mums buvo įsakyta priešą naikinti iš karto. Mes ir šaudėme. Judėjimas ypač suaktyvėdavo naktį.
Sužeisto Rusijos kario žodžiais, visi suprato, kad kirto Ukrainos sieną, tačiau vadovybės įsakymo laužyti niekas neketino. „O ką daryti? Juk nesustosi. Yra įsakymas. Juk visi žinojome, kas mūsų laukia. Mažai kas išsigando“, – kalbėjo D.Batomunkujevas.
Pasak jo, vietiniai teroristai kariauja nenoriai, o sudėtingas užduotis vykdo tik Rusijos kariai: „Jie tiesiog užima pozicijas, o kai reikia priešą toliau spausti, važiuoti atsisako, nes tai per daug pavojinga. O mes turime įsakymą. Jiems net ir norėdami įsakinėti negalime.“
Rusas žurnalistams taip pat papasakojo, kaip buvo šaudomi iš katilo besitraukiantys Ukrainos kariai. „Apsupome ir ėmėme stebėt. Jie bandė ištrūkti – ir „Uralais“, ir šarvuočiais, ir tankais, ir pėsti. Mums buvo įsakyta juos naikinti iš karto.
Mes ir šaudėme. Judėjimas ypač suaktyvėdavo naktį. Žiūri – ten žmonės bėga, ten tankas važiuoja. Pradedi šaudyti. Šaudmenų niekas negailėjo“, – dėstė eilinis.
