„JAV vis dėlto nusprendė ir simboliškai, ir ne simboliškai prisidėti prie mūsų saugumo garantijų, – BNS pirmadienį sakė jis. – Jeigu tai, kas parašyta, bus išpildyta, tai mes kalbame ne tik apie karius, bet ir apie sunkiąją karinę techniką, tankus, kovines mašinas ir kitus sunkiuosius pabūklus.“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo teigimu, tokie sprendimai galėjo būti inicijuoti, nes Ukrainoje, kur daugiau nei metus tęsiasi karas tarp šalies vyriausybinių pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, situacija išlieka įšaldyta. Šiuo metu ten galioja trapios, vasarį Minske pasirašytos paliaubos.
Siūlymus Baltijos šalyse dislokuoti karinę techniką, o kitose keturiose Rytų Europos valstybėse be pastarosios – dar ir karius, D.Šlekys taip pat vadino diplomatiniu sprendimu, siekiant neerzini Rusijos ir nedislokuoti karių šios šalies kaimyninėse valstybėse.
„Čia labiau diplomatinis požiūris: viena vertus, tai tarsi atsakas Rusijai, kita vertus, galbūt norima žaisti iki galo Rusijos nenervinant“, – kalbėjo politologas.
Bet kokiu atveju, karo eksperto teigimu, Lietuvoje dislokuota technika nebūtų uždaryta angaruose.
„Taigi, ir mūsų kariams tai yra galimybė ir treniruotis, ir pamatyti šiuolaikinius ginklus, – sakė D.Šlekys. – Hipotetiškai Lietuvoje tokią ginkluotę galėtų įsigytų už didžiulius pinigus.“
Vienoms šalims – technika, kitoms – kariai
Kaip sekmadienį skelbė amerikiečių laikraštis „The New York times“, JAV Gynybos departamentas svarsto Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuoti kuopai aprūpinti skirtą sunkiąją ginkluotę. Šiose šalyse nuo 2014 metų JAV dislokavo rotacines kuopas, kurias sudaro apie 150 karių.
Tuo metu, kaip rašo laikraštis, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir galbūt Vengrijoje būtų dislokuota po batalioną – apie 750 karių – ir jiems aprūpinti skirta amunicija bei technika.
Pentagono siūlymams dar turės pritarti JAV Baltieji rūmai ir gynybos sekretorius.
