Prieš kelias savaites pasaulį aplėkė žinia apie Ukrainos separatistų grupės „Prizrak“ (Vaiduoklis) vadeivos Aleksejaus Mozgovojaus žūtį.
Netrukus socialiniuose tinkluose pasirodė vienas iš gana įtikinamų atsakymų – tai padarė partizaninis ukrainiečių judėjimas „Teni“ (Šešėliai). Šią versiją daugiausiai platino ir vakarų žiniasklaida.
Smulkiai surašyta, kad į vadeivos visureigis buvo susprogdintas dviem МОН50 tipo sprogmenimis. A.Mozgovojus ir dar du žuvo iškart. Dar trys buvo nukauti automatais АК.
Panašių nutikimų per metus buvo ir daugiau, tačiau grupuotė „Teni“ labiausiai didžiuojasi tais savo darbais, kurie sukūrė daugiau taikos, o ne praliejo priešų kraujo.
A.Gladkijus neprisistato kariniu laipsniu, tačiau ir savo asmenybės neslepia. Jis dabar yra „Teni“ koordinatorius ir buvęs Ukrainos vidaus reikalų pareigūnas. Organizuoja kelių dešimčių stiprių vyrų veiklą Donecke, Luhanske ir šių miestų apylinkėse – Donbaso regione.
Kartais A.Gladkijų galima pasiekti „Facebook“ socialiniame tinkle. Jis nesislapsto, nes viešumas – sudėtinė hibridinio karo dalis. Kaip ir Rusijos propaganda. Čia jis skelbia visus „Teni“ nuveiktus žygius.
– Kas yra „Teni“?
– Tai kelios dešimtys žmonių, kurie daugiausia yra kilę iš Donbaso. Tikslaus žmonių skaičiaus nusakyti neįmanoma. Mums nereikia masiškumo. Geriau – kokybės.
Neutralizuojame kokį teroristų vadeivą ar demaskuojame Rusijos karius.
Jie gyvena Donbaso teritorijoje ir liko ištikimi Ukrainai, nors čia skelbiamos kitos valstybės – DNR, LNR. Dar trūksta, kad Lugandoniją paskelbtų.
Deja, tarp mūsų toli gražu ne visi profesionalūs kariai. Dauguma ragavę šios duonos.
Dirbame „laisvos medžioklės“ principu. Tai reiškia, kad gyvename tarsi įprastą gyvenimą, stebime aplinką ir, pasitaikius gerai progai, neutralizuojame kokį teroristų vadeivą ar demaskuojame Rusijos karius. Diversija toje pačioje vietoje – beveik neįmanoma.
– Iš kur taip smulkiai žinote Luhansko vadeivos Aleksandro Mozgovojaus žūties detales?
– Tai mūsų žmonių protokolo duomenys. Kai tik gavau informaciją, iškart iškėliau į viešumą, nes pasipylė įvairių legendų. Vienas skleidė Rusija, kitas – Ukraina, dar kitas – Luhansko vadeivos.
Tiesa yra tokia – „Teni“ žinojo, kad tuo keliu važiuos kažkoks šulas. Tikrai nežinojome, kad ten bus A.Mozgovojus.
Žinojome, kad tuo keliu važiuos kažkoks šulas. Tikrai nežinojome, kad ten bus A.Mozgovojus.
Vienas pagrindinių mūsų tikslų – naikinti „separų“ vadeivas, todėl operacija laikoma pavykusia.
Žinome, kad vietoje jo stos kiti, tačiau „separų“ padėtis bus demoralizuota, įnešta sumaišties.
Galiu pasakyti, kad šioje istorijoje buvo daug klaidų. Vyrai nežinojo, į ką šaudo, o vėliau – išsidavė, apsišvietė. Teko slėptis, bėgti.
– Kada įsikūrėte ir kokie didžiausi atlikti žygiai?
– Susikūrėme 2014 metų kovą. Pradėjome nuo taikių proukrainietiškų mitingų organizavimo. Norėjome pažadinti ukrainietišką dvasią. Siekėme, kad rusų propaganda čia neįsigalėtų. Tai stengėsi daryti daug jaunų talentingų žurnalistų, tačiau nepavyko.
Mane, kaip pareigūną, kartą paskyrė prižiūrėti vieną mitingą Donecke. Jau tada žinojau, kuo jis baigsis – mačiau paruoštus ginklus, todėl atsisakiau. Žinojau, kad toks taikus mitingas baigsis žmonių išdaužymu. Nuo tada pradėjome aktyviai veikti ne tik taikiais metodais.
Kol ten kyšo Putino ausys, gali ir Zacharčenką užmušti – niekas nepasikeis. Putino marionečių atsargos yra nemažos.
– Ar DNR armija pakankamai stipri, kad dar labiau pultų Ukrainą?
– Mes jau mokame kariauti ir žinome, už ką kovojame. Kol ten kyšo Putino ausys, gali ir Zacharčenką užmušti – niekas nepasikeis. Putino marionečių atsargos yra nemažos.
Tačiau, jeigu nuolat šaudytume į jų lyderius, gal praeitų noras aukštinti juos. Tai būtų žingsnis į pergalę. Žinoma, galima „grabais“ apipilti Rusiją, kurios karių čia knibžda, ir paklausti, ar motinos žino, kur leidžia savo vaikus?
– Rusijoje pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad sunku mylėti tokią šalį, kuri nuteikinėja prieš brolius ukrainiečius. Gal ir rusai pradeda matyti, kas čia dedasi iš tiesų?
Tik velnias sugeba taip meluoti ir manipuliuoti. Aukščiausiasis jį ir pastatys į vietą.
– Tikėti negalima niekuo. Tai karas – visi meluoja. O savo šalį mylėti neturi būti sunku, nebent žmonės painioja sąvokas.
Mylėti tėvynę – jokia problema. Mylėti valdžią – gali būti sudėtinga. Vieni nori pastatyti valdžią į vietą ir priversti tarnauti žmonėms, o kiti – laižo valdininkams užpakalius iki žagsėjimo.
Putinas yra blogio įsikūnijimas. Tik velnias sugeba taip meluoti ir manipuliuoti visa tauta. Aukščiausiasis jį ir pastatys į vietą. Manau, kad jį sutvarkys jo paties aplinka. Ponai pripratę gyventi gerai – keikti Vakarus, bet viską iš jų vartoti. Reikia griežtų sankcijų. Tada viskas pasikeis.
– Bet Rusija už sankcijas kartais grasina atominiu ginklu!
– Kas žaidė pokerį, tas žino, jog šios kortos niekada niekas nepanaudos. Ką reiškia atominis karas – visos žmonijos žūtį. Ar tie Kremliaus „karlikai“ pasirengę pasiaukoti? Nemanau.
Atominis karas – visos žmonijos žūtis. Ar tie Kremliaus „karlikai“ pasirengę pasiaukoti? Nemanau.
O pasaulis bijo. Galvoja, kad Putinui nurovė stogą ir jis bet kada gali paleisti atomines raketas. Tai tik žaidimas ir didžiąja dalimi – biznis.
– Ar gausėja separatistų armija?
– Pastarosiomis dienomis apie šimtas kazokų buvo verčiami eiti į armiją. Šią informaciją sunku pateikti labai tiksliai. Žinau tik tiek, kad dešimtys buvo „minusuoti“, nes nesutiko. Kiti nuėjo, nes nenorėjo tokio likimo.
– Ką reiškia „minusuoti“?
– Nužudyti, nušauti, pašalinti.
– Kaip vertinate savo prezidento ir Ukrainos valdžios veiklą šio karo atžvilgiu?
– Petro Porošenkai tiesiog reikia nuolat priminti, ko Ukrainos žmonės iš jo tikisi, kodėl jį rinko. Kol kas jis nepateisina lūkesčių. Tai tik mano nuomonė. Porošenka – ne Ukraina. Tokių buvo ir bus. O Ukraina yra viena.
Ukraina privalo pasirūpinti čia likusiais savo žmonėmis, nors tai padaryti yra labai sudėtinga.
Didžiausias klausimas, ką Ukrainos valdžia darys su tūkstančiais ginkluotų Donbaso žmonių, kurie nenori būti Rusijoje, o nori į Ukrainą?
Ukraina privalo pasirūpinti čia likusiais savo žmonėmis, nors tai padaryti yra labai sudėtinga.
Taip pat privalo pasirūpinti tais, kurie pabėgo iš čia – viską prarado ir pradėjo gyvenimą nuo nulio. Kol kas negirdėjau, kad jiems būtų padedama.
– Bet juk šis prezidentas nėra prorusiškas.
– Tai gerai, kad nors tiek. Visa Ukrainos valdžia nėra labai vykusi. Petro Porošenka valdo visas jėgos struktūras, o tai – Putino braižas. Tai turėtų daryti parlamentas.
Manau, kad pakaktų vieną kartą duoti 30 milijonų, kad karas iškart baigtųsi.
Man yra žinoma, kad karo tikslams Ukraina per dieną išnaudoja aštuonis milijonus dolerių.
Manau, kad pakaktų vieną kartą duoti 30 milijonų, kad karas iškart baigtųsi. To pakaktų, kad tokia DNR ar LNR nebeegzistuotų jokia forma.
Gal aš per daug tikiuosi iš P.Porošenkos? Gal aš per daug dedu vilčių į prekeivį? Gal jis ryšis vieną kartą nutraukti visus ryšius su Rusija, o ne siūlyti jam šokoladuką? Juk žinote, jis turi saldainių fakbriką.
– Mažai kalbate apie Rusiją šiame konflikte. Kodėl?
– Aš jau nežinau, ką apie juos galvoti. Anksčiau turėjau daug draugų Rusijoje. Prieš keletą metų jie visi dingo. Prasidėdavo diskusijos apie tai, kad ukrainiečiai – ne tauta. Baigėsi tuo, kad nutraukiau su jais bet kokius ryšius.
Tas karas gali padėti riebų tašką Rusijos Federacijos likime. Laikas parodys.
Galutinį tašką draugystėje su rusais padėjo tai, kas buvo padaryta su Krymu.
Toje šalyje kažkas mutavo. Negaliu net rusiškų filmų žiūrėti – pykina.
Tas karas gali padėti labai riebų tašką Rusijos Federacijos likime. Laikas parodys.
– O gal Ukraina be reikalo rūpinasi Donbase likusiais žmonėmis? Gal jiems geriau taip, kaip yra?
– Neteisybė. Ten labai daug žmonių, kurie orientuoti į Ukrainą. Jų daugėja. Žmonės atsikando propagandos ir jau vėl atsisuka į Ukrainą. Dar graudžiau kalbėti apie tai, kad daugybė ten pasilikusių ukrainiečių – vaikai ir senukai, kurie neturi galimybės pabėgti.
Vien dėl jų Ukraina neturi teisės nusisukti, spjauti į Donbasą. Taip, neturime teisės maitinti priešą, bet negalime kankinti ir savų žmonių.
Buvau labai nustebęs, kai sužinojau, jog maisto produktų tiekimas iš Rusijos yra uždarytas.
– Tai ką Donbase daro Rusija?
– Ji ardo mūsų gamyklas ir išsiveža. Buvau labai nustebęs, kai sužinojau, jog maisto produktų tiekimas iš Rusijos yra uždarytas. Jai nieko iš šio krašto nereikia – tik prisiplėšti ir pasityčioti iš Ukrainos.
Tai jau nebėra valdžių karas ar verslo užgaida. Tai tapo liaudies karu, o liaudies nugalėti neįmanoma. Nebent ją visiškai sunaikintų.
Neturime teisės maitinti priešą, bet negalime kankinti ir savų žmonių.
– O ką kalba „vatnikai“ Donecke? Gal jiems vis dar reikia DNR?
– Kalbėjau su keliais. Jie jau nepatenkinti nei Ukraina, nei DNR. Nesistebiu. Tokie nori pakeisti aplinkui bet ką, tik ne save. Jie niekada neieškos priežasčių savyje. Tai pagrindinė „vatos“ problema. Primityvus egocentrizmas, kurio nulaužti neįmanoma. Tas jų viskuo piktinimasis užslėptas po nepramušamais psichologiniais šarvais.
– Ar galvojate apie ateitį?
– Kai pradėjome mūsų judėjimą įtemptame režime, mes su kitais koordinatoriais kalbėjome, kad perkame bilietą į vieną pusę. Nesijaudinu dėl rezultato ir dėl savo likimo. Žinau, kad Ukraina laimės ir gyvuos. Mano ir „Teni“ reikalas – paspartinti tai su minimaliais nuostoliais šaliai.
