 |
| wikipedia.org/Otherjoke nuotr./Kinijos reaktyvinis bombonešis „Xian H-6“ |
Kaip rašo portalas rosbalt.ru, du reaktyviniai bombonešiai „Xian H-6“ ir du kariniai transporto orlaiviai „Shaanxi Y-8“ skraidė greta Okinavos ir Mijakodzimos salų. Japonijos oro erdvė pažeista nebuvo, tačiau nepaisant to, abu kartus į orą kilo japonų naikintuvai.
Šį vasarį japonų kovos lėktuvai kilo į orą, kai Kinijos orlaivis prisiartino prie abiejų šalių nesantaiką kurstančios ir ginčijamos Senkaku salos. Ir šiuo atveju Japonijos oro erdvė nebuvo pažeista.
Pastaraisiais metais Japonijos budrumą bando ne tik Kinijos orlaiviai, bet ir patruliniai laivai, beveik nuolat plaukiojantys aplink ginčijamas salas.
 |
| Kinų laivas prie Senkaku salų |
Kinija laikosi nuomonės, kad Senkaku salos priklauso jai. Dviejų šalių konfliktas dėl to tęsiasi nuo pat septyniasdešimtųjų. Žibalo į ugnį šliukštelėjo 2012 m. Japonijos vyriausybės sprendimas iš privataus valdytojo nupirkti tris iš penkių ginčijamų salų. Kinijos vadovybė tąkart pareikalavo, kad Japonija panaikintų sprendimą. Per Kiniją nusirito antijaponiškų protestų banga, dėl pogromų kai kurios japonų įmonės turėjo kuriam laikui sustabdyti savo veiklą Kinijoje.
Į šias salas taip pat pretenduoja ir Taivanas.
Japonų naikintuvai kilo dėl Rusijos lėktuvų
Japonijos savigynos oro pajėgoms rūpesčių kelia greta šalies sienų skraidantys ne tik Kinijos orlaiviai. Spalio pradžioje Japonų naikintuvai į orą kilo dėl artėjančių Rusijos lėktuvų. Tąkart virš Japonijos jūros skrydžius atliko du Rusijos kariškių orlaiviai „Tu-142” ir vienas „IL-20”. Japonijos oro erdvė pažeista nebuvo. Abu „Tu-142” praskrido iš pietvakarių į šiaurės rytus palei Honšių ir Hokaido salas, o „IL-20” – priešinga kryptimi.
Kiek anksčiau Rusijos kovai su povandeniniais laivais skirtas „IL-38” praskrido greta centrinės Honšių salos iš Japonijos jūros pusės. Ir tąkart oro erdvė nebuvo pažeista, tačiau japonai vis dėlto į orą pakėlė savo naikintuvus.
Liepos viduryje du Rusijos „Tu-95” ir vienas “IL-20” praskrido greta Japonijos oro erdvės virš Kurilų salų, iš kurių keturios dėl savo teritorinės priklausomybės iki šiol dviejų kelia rimtų nesutarimų tarp dviejų šalių. Ir tąkart japonai patvirtino, kad Rusijos lėktuvai šalies oro erdvės nepažeidė.
Po spalio pradžioje įvykusio incidento su Rusijos orlaiviais, Japonijos Jungtinis štabas pateikė statistiką, pagal kurią aiškėja, kad liepos-rugsėjo mėnesiais šalies oro savigynos naikintuvai į orą pagal pavojaus signalą pasirodžius Rusijos lėktuvams buvo keliami 105 kartus. Tuo pat metu Kinijos lėktuvai greta Japonijos buvo pasirodę 80 kartų.
Iš viso balandžio – rugsėjo mėnesiai Japonijos naikintuvai pagal pavojaus signalą į orą buvo pakelti 308 kartus. Be Rusijos ir Kinijos japonų budrumą bandė Šiaurės Korėjos karo lėktuvai (9 kartus), Taivano (1 kartas) ir „kitos šalys“ (13 kartų).
 |
| wikipedia.org/Mark Tang nuotr./Kinijos gamybos transporto orlaivis „Shaanxi Y-8“ |
Japonijos savigynos pajėgos
Japonijos savigynos pajėgos – tai šiandieninis oficialus šalies karinių pajėgų pavadinimas. Į savigynos pajėgų sudėtį įeina sausumos pajėgos, oro pajėgos ir jūrų pajėgos. Japonijos savigynos pajėgos buvo suformuotos 1954 m. Šalies konstitucija smarkiai riboja pajėgų veiklą, jei tai tiesiogiai nesusiję su šalies gnyba.
Japonijos kariuomenė (arba savigynos pajėgos) nėra didelės, tačiau ekspertai pažymi, kad jos aprūpintos naujausiais ir moderniausiais ginkluotės pavyzdžiais.
Japonijos savigynos oro pajėgos yra atsakingos už šalies oro erdvės gynybą. Oro pajėgos yra pavaldžios Japonijos Jungtiniam štabui. Įvairių šaltinių skaičiavimais, Japonijos oro pajėgos gali turėti apie 790 įvairaus tipo orlaivių (atakos, elektroninės žvalgybos, transporto lėktuvų, naikintuvų, sraigtasparnių, mokomųjų orlaivių), iš kurių apie 350 gali būti naikintuvai.
Japonijos oro pajėgos taip pat yra parūpintos priešraketinės ir oro gynybos sistemomis, moderniais radarais.
Apie japonus išgąsdinusius lėktuvus
 |
| wikipedia.org/Aquatiger127 nuotr./Kinijos reaktyvinis bombonešis „Xian H-6“ |
Reaktyvinis bombonešis „Xian H-6“ yra rusiško orlaivio Tu-16 kiniška versija. Lėktuvas gaminamas pagal licenzija nuo 1958 m. Pirmą kartą į orą jis pakilo 1959 metais. Orlaivis gali gabenti branduolinį ginklą.
Šį lėktuvą Kinija eksportavo į Iraką ir Egiptą. Tačiau 1991 m. pirmoji šalis jo atsisakė. 2000 m. tą patį padarė ir Egiptas.
Karinis transporto orlaivis „Shaanxi Y-8“ yra rusiško An-12 kiniška kopija. Tai vidutinio nuotolio transporto lėktuvas, gaminamas ir civilinėms reikmėms.
Be Kinijos šį lėktuvą naudoja dar mažiausiai penkios šalys.
Žinoma daugybė „Shaanxi Y-8“ modifikacijų. Ukrainai nustojus gaminti An-12, Kinija liko vienintelė šių lėktuvų gamintoja ir tobulintoja.
