Krašto apsaugos ministerija planuoja Vilniaus pakraštyje statyti du naujus karinius miestelius.
Liepkalnio gatvėje ir Rokantiškių kaime bus sukoncentruoti beveik visi krašto apsaugos sistemos objektai: kariuomenės štabai, logistikos, Karo policijos padaliniai.
Sostinėje liktų tik Krašto apsaugos ministerija, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir dar keli mažesni objektai.
Naujuosiuose kariniuose miesteliuose būtų statomi administraciniai pastatai, bendro naudojimo patalpos, sandėliai, garažai. Taip pat – karių fiziniam rengimui reikalingi objektai.
Planuojama, kad Liepkalnio ir Rokantiškių karinių miestelių statyba bus pradėta kitąmet. Projektas kainuotų apie 67 mln. eurų, o visiškai užbaigtas bus 2022 metais.
Greičiausiai, naujuosiuose kariniuose miesteliuose įsikurtų Lietuvoje steigiama NATO vadavietė ir atvykstantys sąjungininkų daliniai.
Planuojama, kad Liepkalnio ir Rokantiškių karinių miestelių statyba bus pradėta kitąmet. Projektas kainuotų apie 67 mln. eurų, o visiškai užbaigtas bus 2022 metais.
„Dabar mes turime daug objektų, išdėstytų skirtingose Vilniaus vietose, kurios nėra pritaikytos kariuomenės reikmėms“, – 15min.lt sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Kaip tokią idėją vertina politikai ir gynybos ekspertai?
Tikisi, kad sumažės išlaidos
Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė sveikina šį sprendimą, nes nauji kariniai miesteliai jau seniai buvo reikalingi.
„Per mano kadenciją buvo daug diskusijų ir svarstymų, tačiau tuo metu nebuvo finansinių galimybių. Labai džiaugiuosi, jeigu pagaliau pavyko rasti pinigų. Tai tikrai yra reikalinga“, – 15min.lt sakė R.Juknevičienė.
Politikė sakė, kad sovietiniai pastatai, kuriuose dabar glaudžiasi krašto apsaugos sistemos padaliniai, yra visiškai nepritaikyti šiuolaikinei struktūrai.
Pavyzdžiui, negalima užtikrinti tinkamos karinių objektų apsaugos, statinių eksplotavimo išlaidos yra labai didelės, nes labai brangus erdvių patalpų apšildymas, vėdinimas ir remontas.
„Iškelti infrastruktūrą į modernius pastatus už miesto yra normali praktika NATO valstybėse. Vadavietės, štabai, kiti panašūs objektai yra statomi naudojant naujas technologijas, kad išlaidos būtų kuo mažesnės“, – sakė R.Juknevičienė.
Turės ir simbolinę reikšmę
Karybą tyrinėjantis Vilniaus universiteto mokslininkas Deividas Šlekys sako, kad tokio karinio objekto užmiestyje reikėjo jau seniai.
„Karinės įstaigos Vilniuje išmėtytos taip, kad trūksta žodžių.
Kiekvieną dieną praeinu pro Judėjimo kontrolės centrą, kuris yra įsikūręs daugiabutyje J.Basanavičiaus gatvėje. Nei šis, nei tas. Ypač, kalbant apie saugumą“, – sakė D.Šlekys.
Mokslininkas mano, kad nauji kariniai miesteliai turėtų ir simbolinę reikšmę, nes iki šiol sostinėje nebuvo šiuolaikinių karinių objektų – tik statyti sovietmečiu arba dar anksčiau.
Geriau pirkti ginkluotę
Naujieji kariniai miesteliai yra reikalingi, tačiau tikslingiau yra pirkti ginkluotę. Tai sako gynybos temas nagrinėjantis žurnalo „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis.
„Tai yra geras dalykas, kariuomenė šiuo metu Vilniuje įsikūrusi pačiose keisčiausiose vietose. Tik man kyla keli klausimai.
Pavyzdžiui, ar šis iškėlimas reiškia, kad bus iškeltas ir Gedimino Štabo batalionas iš Visorių, ir Specialiųjų operacijų pajėgų rengimo centras iš Raudondvario? Jei ne, tai kodėl ne Visorių karinis miestelis vystomas, ten vietos pakaktų“, – kalbėjo žurnalistas.
Jis svarstė, kad gal Liepkalnyje ir Rokantiškėse kariuomenė galėtų turėti jau įsigytų sklypų.
A.Bačiulis mano, kad svarbiausias klausimas: ar tikrai šiuo metu reikia užsiimti statybomis, gal tikslingiau už tuos 67 mln. eurų įsigyti ginkluotės. Pavyzdžiui, daugiau amerikietiškų prieštankinių sistemų „Javelin“ arba lenkiškų priešlėktuvinių sistemų „Grom“.
„Suprantu, kad NATO vadavietei ir sąjungininkų kariams pastatų reikia, bet argi Rukloje jau visi pastatai užimti? Būtinai norima šalia Vilniaus įsikurti? Esu įtarus dėl visų tų karinių statybų.
Kuomet skaitau, jog „statant karinius objektus būtų naudojamos naujausios technologijos, didelis dėmesys skiriamas energijos taupymui, atsinaujinančių išteklių naudojimui, stengiamasi sumažinti šilumos ir vėdinimo kaštus“, tai iš karto matau išsipūtusias sąmatas“, – sakė apžvalgininkas.
Suteiktų daugiau saugumo
Krašto apsaugos ministerijos idėja yra naudinga saugumo požiūriu, operacijų planavimo, sąveikos ir net logistikos. Tai sakė atsargos karininkas, ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.
„Dabar Lietuvos kariuomenės štabai ir padaliniai Vilniuje yra labai išmėtyti.
Sausumos pajėgų štabas randasi Viršuliškėse, kariuomenės vado štabas – Naujininkuose, o pats vadas – miesto centre kartu su krašto apsaugos ministru. Gedimino štabo batalionas dar toliau – už Santariškių.
Išeina, kad kai kariuomenės vadas nori patekti į savo štabą, tai jam tenka važiuoti per pusę miesto“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Jis pabrėžė, kad kariniai objektai dabar yra išdėstyti smarkiai urbanizuotoje vietovėje, o tai gali kelti grėsmę saugumui.
„Mums priešiškos jėgos laisvai gali išsinuomoti butą priešais štabą ir surinkinėti informaciją vaizdo kameromis, įrašinėti garsą specialia įranga, kuri fiksuoja stiklo vibraciją nuo žmogaus balso“, – aiškino ekspertas.
