Per vizitą Vilniuje interviu BNS prancūzas generolas kai kurių Europos politikų išsakytą viziją pavadino „grynai teoretiška“ ir „neprasminga“.
„Ne, visiškai ne. Tai nėra tikslas“, – interviu BNS sakė generolas, paklaustas, ar ES kariuomenės vizija ateityje galėtų tapti realybė.
„Tai darydami, dubliuotume tai, ką turi kiekviena šalis, tai neturi prasmės. Manau, kad tai visiškai teoretinis įsivaizdavimas“, – sakė P.de Rousiers.
Generolas pabrėžė, kad svarbiausias kariuomenės tikslas yra apsaugoti valstybės piliečius nuo išorės grėsmių, o ES mastu tai neįmanoma.
Generolas pabrėžė, kad svarbiausias kariuomenės tikslas yra apsaugoti valstybės piliečius nuo išorės grėsmių, o ES mastu tai neįmanoma.
„Pažiūrėkime į Europos žemėlapį. Imkime Kiprą, Portugaliją, Švediją, Lietuvą, Prancūziją – kiekviena iš jų gyvena skirtingoje aplinkoje, turi skirtingą globalią perspektyvą, susiduria su skirtingais iššūkiais. Neįmanoma turėti Europos kariuomenės, kuri saugotų juos visus, nes tai neatitiktų kiekvienos šalies lūkesčių“, – teigė jis.
Bendroji saugumo ir gynybos politika pastaruoju metu užima vis svarbesnę dalį ES darbotvarkėje. Šiam klausimui aptarti gruodį pirmą kartą rengiamas viršūnių susitikimas. Jam artėjant, Lietuvoje, kaip ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje, vyks keletas ES gynybos klausimams skirtų renginių.
Nuolatinės ES kariuomenės idėja nėra labai populiari, bet ji kartais nuskamba iš įtakingų politikų lūpų. Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle yra sakęs, kad tai turėtų būti ES tikslas ilgalaikėje perspektyvoje.
Interviu BNS P.de Rousiers sakė nematantis pagrindo nuogąstauti, kad bendra ES gynybos politika susilpnins NATO ir transatlantinius ryšius tarp ES ir JAV.
„Visiškai suprantu, kad prieš kelerius metus buvo tokio nerimo, bet laikai pasikeitė. Gyvename pasikeitusiame pasaulyje. NATO ir ES glaudžiau bendradarbiauja, nėra jokios konkurencijos“, – teigė prancūzas generolas.
„Dubliavimasis būtų, jei NATO ir ES darytų tą patį. Mes nedarome to paties“, – teigė P.de Rousiers.
Jo teigimu, pirmininkavimas ES Tarybai šių metų antrąjį pusmetį leis Lietuvai plačiau paskleisti savo požiūrį į saugumo klausimus.
„Pirmininkavimas yra labai svarbus ir leis kitoms 27 valstybėms geriau suprasti, kokias grėsmes, iššūkius, saugumo klausimus mato Lietuva“, – teigė jis.
Tačiau jis atsisakė detaliau komentuoti, ar sutinka su Lietuvos išsakomu susirūpinimu dėl Rusijos karinės ginkluotės stiprinimo Karaliaučiaus krašte ir šalies vakaruose.
„Manau, kad turime stengtis taikiai bendrauti su visais savo kaimynais (...). Turime spręsti partnerystės klausimus, labai svarbu skirti dėmesį kaimynystei, kad aptartume klausimus su kaimynais, geriau suprastume požiūrius ir sumažintume įtampą“, – sakė jis.
Lietuva pastaruoju metu vis aktyviau dalyvauja ES operacijose. Rugpjūčio mėnesį į ES antipiratinę operaciją ATALANTA prie Somalio krantų išvyks Autonominė laivų apsaugos grupė, nuo kovo mėnesio du Lietuvos kariniai instruktoriai kartu su Šiaurės šalių kariais dalyvauja ES mokymo misijoje Malyje. Lietuvai pradėjus pirmininkauti ES Tarybai, nuo liepos 1 dienos, apie 120 Lietuvos karių pradėjo pusmečio budėjimą Jungtinės Karalystės vadovaujamoje ES kovinėje grupėje.
