Čia dirba tie, kurie viską stebi ir faktus praneša dešimtims šalių. Kitaip tariant – jei ESBO nemato, vadinasi – nėra. O jei pamato – sužino daugelis. Kas iš to? Dviejų pusių karo konfliktas darosi skaidresnis, kai yra trečia nuomonė.
Reikia pripažinti, kad stebėtojai įneša į Mariupolio regioną taikos, nes jie savo visureigiais nuolat malasi kažkur fronto zonoje. O į stebėtojus šaudyti nepatartina. ESBO pastebi ir tai, kad konfliktas neturi tautinės nesantaikos šleifo. Rusakalbiai, kaip ir kitų tautų atstovai, nepersekiojami. „Banderininkai“ egzistuoja tik liguistose fantazijose.
Kita tiesa – jie daug ko nemato. Pavyzdžiui, nepastebi tų raketų bazių, kurių abi kovojančios pusės jiems neparodė.
Taip pat šiame konflikte jie nemato Rusijos. Būtent todėl stebėtojų sąraše yra ne vienas Rusijos atstovas.
Beje, nepraėjo nė para po šio interviu, kai ESBO stebėtojus apšaudė DNR smogikai. Ir taip nušluotame Šyrokynės miestelyje vėl kilo kasdieniai susišaudymai.
Po to ESBO stebėtojai norėjo apsigyventi nuolat apšaudomoje Šyrokynėje. Tikėjosi, kad tai sustabdys ugnį. Ukrainos kariuomenė to padaryti neleido. Pirmoji priežastis – juos tiesiog kas nors susprogdins, nes abiejose kovojančiose pusėse yra „sunkiai suvaldomų elementų“.
Antroji priežastis skamba lyg priekaištas ESBO stebėtojams. Po stebėtojų apsilankymo DNR smogikai atakuoja taikliau – tarsi žinotų tikslias Ukrainos karių koordinates. Praėjusį savaitgalį per tokį artilerijos apšaudymą Šyrokynės kaime žuvo Nacionalinės gvardijos karys.
Apie ESBO kasdienybę ir darbą 15min.lt papasakojo šios organizacijos stebėtojas amerikietis Jamesas Paw. Jis Mariupolyje darbuojasi nuo praėjusių metų rugsėjo.
Įsitikinome, kad konfliktas šiame regione vyksta ne dėl tautinės nesantaikos.
– Kokia jūsų stebėjimo teritorija?
– Mariupolis su 450 tūkstančių gyventojų ir keletas aplinkinių miestelių po kelis tūkstančius. Du trečdaliai teritorijos priklauso Ukrainai. Kita dalis – DNR. Teritorijas apytiksliai dalija upė Kalma. Ties šia vieta ir eina fronto linija. Visoje teritorijoje labai daug nacionalinių mažumų: žydų, graikų, lenkų. Rusakalbių teisės taip pat nepažeidžiamos. Įsitikinome, kad konfliktas šiame regione vyksta ne dėl tautinės nesantaikos.
– Koks jūsų buvimo čia tikslas?
– Mūsų misija – stebėti situaciją ir fiksuoti faktus. Vėliau tai pateikiame savo vadovybei, o ši – 57-ioms organizacijos šalims. Stengiamės prisidėti prie to, kad būtų nutraukta ugnis. Kasdien išvažiuojame ir keliaujame po visą konflikto teritoriją.
– Ar tai pavojinga jūsų gyvybei ar sveikatai?
– Ties Šyrokynės gyvenviete vyksta kone 90 procentų visų kovinių veiksmų. Tai potencialiai pavojinga teritorija. Prieš metus mūsų stebėtojus DNR kovotojai buvo net pagrobę, bet paskui paleido.
Prieš metus mūsų stebėtojus DNR buvo net pagrobę, bet paskui paleido.
– Ar tarp stebėtojų yra Rusijos atstovų?
– Stebėtojais dirba patikimi profesionalūs žmonės, kuriems per 35-erius metus. Stebėtojų sąraše yra dešimtadalis Rusijos atstovų. Rusija nėra pripažinta konflikto šalimi. Ukrainos atstovų nėra, nes ši šalis – viena konflikto pusė. Negaliu komentuoti Rusijos statuso, tačiau mes jų atstovų turime – jie profesionalūs ir nepriklausomi.
– Ar sulaukiate priekaištų dėl savo buvimo šioje konflikto zonoje?
– Abi konflikto pusės dažniausiai turi priekaištų ESBO, tačiau mes čia ne tam, kad komentuotume, o tam, kad fiksuotume faktus. Siekiame išsikovoti visišką keliavimo laisvę. Mums privaloma judėti laisvai, kad galėtume kuo daugiau pamatyti.
Stebėtojų sąraše yra dešimtadalis Rusijos atstovų.
– Kaip vykdomas Minsko susitarimas dėl sunkiosios ginkluotės atitraukimo?
– Mes turime Donecke komandą, kuri stebi DNR ginkluotės judėjimą, Didesni nei 100 milimetrų kalibro pabūklai turi būti atitraukti maždaug per 50 kilometrų. Mažesni – per 25, 35 kilometrus. Šiuo metu viešai skelbiame, kad abi pusės atitraukia ginkluotę.
Negalime žinoti apie ginkluotę, kurios mums neparodė.
– Ar tai reiškia, kad sunkiosios ginkluotės DNR pusėje prie Azovo jūros neturėtų būti? Ar jūsų žinios garantuotos?
– Nuo Mariupolio iki Rusijos sienos – apie 50 kilometrų. Mes neįsitikinę, kad abi pusės mums pateikė žinias apie visą savo ginkluotę. Tie pabūklai, kuriuos mums parodė, buvo atitraukti. Tikriname kasdien. Negalime žinoti apie ginkluotę, kurios mums neparodė.
– Kaip įvertinote 2015 metų sausio 24 dieną įvykusį rytinio Mariupolio apšaudymą?
– Žuvo 30 žmonių. Per 100 buvo sužeista. Mes nuvykome ten netrukus po apšaudymo. Raketos buvo paleistos iš dviejų skirtingų vietų. Greičiausiai iš Zaitenko ir Oktiabr vietovių, kurios priklauso DNR. Dauguma pabūklų – „Grad“ raketos. Turėjo būti iššaudyti penki komplektai „Grad“ raketų. Viename komplekte telpa 40 raketų. Raketomis apšaudyta daugiabučių ir individualių namų teritorija – 1,6 kilometrų ilgio ir 1,1 kilometro pločio.
– Ar galite charakterizuoti DNR ir Ukrainos karius? Ar skiriasi šie kariai savo socialiniu statusu, išprusimu?
Nesvarbu, kas aprūpina, ir kokiu būdu ant kontakto linijos patenka ginkluotė. Svarbiausia, kad tai būtų reikiamu atstumu.
– Sunku atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai. Abiejose pusėse esantys kariai gali turėti skirtingą motyvaciją. Vienintelis dalykas, ką galiu pasakyti tikrai – Ukrainos kariai paprastai yra 20–30 metų amžiaus vyrai, o DNR karių amžiaus amplitudė daug platesnė – nuo 17 iki 55 metų.
– Ar fiksavote faktą, kad Rusija aprūpina DNR ginklais? Ar tai būtų Minsko sutarties pažeidimas?
– Matėme tokius kaltinimus spaudoje, tačiau, kartoju – mes čia tik dėl faktų. Labiausiai nerimą kelia sunkioji ginkluotė ant konflikto linijos. Šiuo metu kaip ir nesvarbu, kas aprūpina ir kokiu būdu ant kontakto linijos patenka ginkluotė. Svarbiausia, kad tai būtų reikiamu atstumu.
