Prancūzijos ambasadorius Philippe'as Jeantaud pareiškė, kad Paryžius sveikintų didesnį Lietuvos įsitraukimą į operacijas Malyje ar Centrinės Afrikos Respublikoje.
Lietuvos kariai kviečiami stoti į kovą su „Islamo valstybės“ džihadistais, nes tai leistų dalį prancūzų pajėgų permesti į Siriją.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasakojo, kad šį pasiūlymą su Prancūzijos ambasadoriumi aptars penktadienį.
„Tada aiškiau žinosime jų pageidavimus ir realią situaciją, o dabar apie tai kalbėti yra anksti“, – 15min.lt sakė J.Olekas.
Naujienų agentūra BNS antradienį priminė, kad Krašto apsaugos ministerija anksčiau siūlė į Jungtinių Tautų misiją Malyje siųsti iki 20 štabo karininkų ir specialistų. Kiek siūloma didinti šį skaičių, Prezidentūra kol kas nekomentuoja.
Šiuo metu atskiroje ES misijoje Malyje tarnauja trys Lietuvos kariai.
Siūlo nepamiršti flirto su Rusija
Gynybos temas nagrinėjantis žurnalistas Aleksandras Matonis pabrėžė, kad Lietuva turi rimtai svarstyti kiekvieną NATO organizacijos pasiūlymą dėl tarptautinių misijų, tačiau itin atidžiai vertinti individualių šalių iniciatyvas.
„Pirmiausiai turėtume gauti oficialų kvietimą dalyvauti koalicijoje. Žinant visas aplinkybes, manau, nemaža tikimybė, kad taip ir įvyks. Tokiu atveju būtų labai svarbu, kokiomis sąlygomis ir į kokią koaliciją būtų kviečiama Lietuva“, – kalbėjo žurnalistas.
A.Matonis pabrėžė, kad Lietuvos prioritetas yra NATO suburtos tarptautinės koalicijos.
Pavyzdžiui tokios, kaip misija Afganistane, kurioje lietuviai dalyvavo apie 13 metų.
„Ypač atidžiai ir atsakingai reikėtų svarstyti, jeigu koaliciją inicijuotų ne NATO, bet viena konkreti sąjungininkė. Lietuvos istorijoje taip jau yra buvę, pavyzdžiui, kai mūsų šalis ne tik atsiliepė į JAV kvietimą dalyvauti misijoje Irake, bet ir tapo paramos Vašingtonui tarp Rytų Europoje esančių naujų NATO narių iniciatorė, „savanoriškosios koalicijos“, nare“, – sakė A.Matonis.
Žurnalistas kritiškai vertino galimybę prisidėti prie tarptautinės koalicijos, jeigu tai būtų tik Paryžiaus iniciatyva.
Prancūziją vertinčiau kaip valstybę, kurios požiūris į tarptautinę gynybos politiką yra labai permainingas ir nenuspėjamas, – kalbėjo A.Matonis.
„Prancūziją vertinčiau kaip valstybę, kurios požiūris į tarptautinę gynybos politiką yra labai permainingas ir nenuspėjamas. Neturėtume pamiršti karo laivų „Mistral“ pardavimo istorijos, kuri buvo sunkiai suvokiama bendros NATO gynybos politikos kontekste. Neturėtume pamiršti ir dabartinio Prancūzijos vadovo flirto su Rusija, kuri akivaizdžiai bando eskaluoti padėti Sirijoje“, – kalbėjo A.Matonis.
Jeigu Lietuvos politikai priimtų sprendimą dalyvauti tarptautinėje misijoje prieš „Islamo valstybę“, tai į Afriką galėtų būti siunčiamos Specialiųjų operacijų pajėgos (SOP).
„Jos turi sukaupusios būtent antiteroristinės patirties vykdydami misijas Afganistane. Manau, kad Lietuvos SOP yra pajėgios tam skirti vieną eskadroną, užtikrinti jo rotaciją, tuo pat užtikrindamos pajėgumų mūsų valstybės gynimui“, – sakė A.Matonis.
Misijoje Afganistane nuolat dalyvaudavo apie šimtas SOP karių.
Siūlo iš prancūzų semtis šiuolaikinio karo patirties
Lietuva turėtų prisijungti prie Prancūzijos kvietimo ir NATO sąjungininkams parodyti, kad įžvelgia ne tik Rusijos keliamas grėsmes. Taip mano karybos ekspertas Deividas Šlekys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto dėstytojas.
„Po Paryžiaus įvykių kažko panašaus buvo galima tikėtis. Prancūzija aiškiai parodė, kad pagalbos ieškos per dvišalių santykių formatą“, – sakė ekspertas.
Jis mano, kad pastarųjų metų Lietuvos ir Prancūzijos karinis bendradarbiavimas buvo geras.
Pavyzdžiui, prancūzų prašymu Lietuva į Centrinės Afrikos Respubliką nusiuntė transportinį lėktuvą „Spartan“, be to, lietuviai jau dalyvauja misijoje Malyje.
D.Šlekys teigia, kad Lietuva turėtų priimti kvietimą dar ir todėl, kad prancūzai šiuo metu labai aktyviai dalyvauja tarptautinėse operacijose, tad yra sukaupę daug šviežiausios patirties.
Reikia pripažinti, kad pastaruoju metu prancūzai rengia daugiau karinių misijų nei britai, – kalbėjo D.Šlekys.
„Reikia pripažinti, kad pastaruoju metu prancūzai rengia daugiau karinių misijų nei britai. Dalyvaudami kartu su jais mes palaikytume ne teritorinės, bet ekspedicinės karybos, taikos palaikymo misijų ekspertizę“, – kalbėjo D.Šlekys.
Jis pritarė nuomonei, kad į tarptautinę misiją Afrikoje galėtų būti siunčiami SOP kariai.
„Prancūzų ir amerikiečių patirtis rodo, kad Afrikoje tikrai yra ką veikti, jie ten rimtai įsitraukę į kovą su teroristais. Be to, lietuviams tai būtų nauja geografinė aplinka, kitoks reljefas, kitokia socialinė struktūra“, – kalbėjo ekspertas.
