Pirmadienį Vilniuje jis susitiko su Estijos gynybos ministru Hannesu Hanso ir laikinai Latvijos gynybos ministro pareigas einančiu Raimondu Bergmaniu.
„Esame susitarę, kad tai turėtų būti regioninė vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema, tačiau gali atsitikti, kad projektą pradėtų įgyvendinti viena šalis“, – žurnalistams Krašto apsaugos ministerijoje sakė J.Olekas.
Pasak jo, šiuo metu Baltijos valstybės yra susitarusios, kad „mes esame suinteresuoti vykdyti bendrą architektūros ir sistemos kainos analizę“, o sprendimas, kada vidutinio nuotolio oro gynybos projektas būtų įgyvendintas, bus priimtas tik po tos analizės.
Baltijos šalių gynybos ministrai neatskleidė, kiek galėtų kainuoti planuojamos įsigyti oro gynybos sistemos, tačiau Latvijos ministras sakė, kad tai būtų „didžioji dalis mūsų gynybos biudžeto“.
R.Bergmanis pridūrė, kad vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos Baltijos šalyse įdiegimas yra vienas pagrindinių Latvijos gynybos prioritetų.
Tuo metu Estijos gynybos ministras sakė, kad vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų Baltijos šalims reikėjo jau seniai, tačiau rimtai apie šį projektą kalbėti galima tik šiuo metu, kai valstybių gynybos biudžetai auga.
„Dabar mes kalbame apie tikrus pinigus, todėl, kai kalba pasisuka apie ugnies galią, esu labai patenkintas, kad tokios opcijos kaip vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos yra ant stalo“, – teigė H.Hansas.
„Prieš daug metų mes apie tai nebūtume galėję diskutuoti“, – pridūrė jis.
Apie planus kurti bendrą vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą Baltijos šalių gynybos ministrai paskelbė gegužės mėnesį per susitikimą Panevėžyje.
Pirmadienį Vilniuje ministrai taip pat aptarė bendrą poziciją prašant NATO ilgalaikio sąjungininkų karių buvimo regione.
„Aptarėme mūsų bendras pozicijas artėjančiam Varšuvos viršūnių susitikimui apie didesnį NATO matomumą, dalyvavimą Baltijos regione, mūsų veiksmų koordinavimą, bendras priimančiosios šalies pastangas didinti tą dalyvavimą“, – sakė J.Olekas.
Estijos gynybos ministras teigė, kad dabartinėje saugumo aplinkoje „vienas kertinių Baltijos šalių interesų yra saugumas“.
Jis pridūrė, kad Baltijos šalys susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis.
„Norime įsitikinti, kad sąjungininkų buvimas čia, mūsų regione, yra ilgalaikis, yra sustiprintas“, – sakė H.Hansas.
Jam antrino ir Latvijos gynybos ministras R.Bergmanis, sąjungininkų buvimą pavadinęs „esminiu“.
„Matome, kad (Baltijos šalių) oro policija yra tinkama ir matoma, (...) tačiau mums reikia dirbti ir galvoti toliau“, – teigė jis.
Be kitų dalykų, Baltijos šalys siekia kiekvienoje iš jų dislokuoti po rotuojamą sąjungininkų batalioną. Šį vienetą sudaro apie nuo 300 iki 800 karių.
