Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Japonijos karinės pajėgos – bedantis tigras?

Japonijos karinės pajėgos ilgą laiką apibrėžė šalies egzistenciją. „Fukoku kyohei“ (Praturtink valstybę, sustiprink kariuomenę) – su tokiu šūkiu gyveno moderniosios Japonijos valstybės kūrėjai. Praėjusio šimtmečio pradžioje Japonija palengva iš valstybės su kariuomene tapo kariuomene su valstybe, kurioje gyvavo „milijonai širdžių“, plakančių kaip viena. Visa tai pakeitė Antrasis pasaulinis karas.
Japonijos savigynos pajėgos
Japonijos savigynos pajėgos / wikipedia.com nuotr.

Azijos karo ekspertas Franzas-Stefanas Gady BBC apžvalgoje primena, kad po Antrojo pasaulinio karo 2,7 milijono gyvybių Japonijoje nusinešęs karas ir galutinis pralaimėjimas atėmė iš Japonijos pasididžiavimą savo karinėmis pajėgomis.

Amerikiečių kurta konstitucija apibrėžė Japoniją kaip valstybę be karinių pajėgų. „Heiwakokka“ („Taikos tauta“) – taip turėjo būti vadinama Japonija. Tiesa, Korėjos karas privertė amerikiečius leisti Japonijai sugrįžti prie ginklų. Buvo baiminamasi galimos komunizmo plėtros.

„Raudonosios Kinijos“ ekspansijos baimė privertė JAV suformuoti Japonijos savigynos pajėgas, kurios iki šiol nėra iššovę nei vieno šūvio. Taikus ir beveik visiškai antimilitaristinis šių pajėgų požiūris pavertė jas pajuokos objektu viešojoje erdvėje.

Kai kurių šių pajėgų nariai, pasirodydavę gatvėje su uniforma, dažnai netgi buvo apmėtomi akmenimis ar palydimi užgauliais šūksniais.

Tiesa, situacija pasikeitė praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai japonų kariai tapo tarptautinių taikos palaikymo operacijų dalyviais. Jiems teko prisidėti ir prie JAV misijos Irake, tarnaujant pietinėje šalies dalyje.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Japonijos kariai
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Japonijos kariai

Kariniai veiksmai tuo metu buvo tokie neįprasti Japonijos žiniasklaidai, kad į pirmuosius puslapius patekdavo net ir žinia apie netyčia iššovusį automatinį ginklą.

Kariniai veiksmai tuo metu buvo tokie neįprasti Japonijos žiniasklaidai, kad į pirmuosius puslapius patekdavo net ir žinia apie netyčią iššovusį automatinį ginklą.

Dar labiau Japonijos karinių pajėgų įvaizdį sustiprino gelbėjimo operacijos po galingo 1995 metų žemės drebėjimo ir Fukušimos atominės katastrofos 2011 metais. Japonai pradėjo savo karines pajėgas matyti kaip ekstremaliose situacijose veikiančias grupes.

2015 metais premjero Shinzo Abės kabinetas ėmėsi radikalių pertvarkų. Priimti keli prieštaringai vertinti įstatymai, kurie leis Japonijos karinėms pajėgoms atskubėti į pagalbą savo sąjungininkams karo metu.

Nepaisant antimilitaristų isterijos, šie įstatymai taps tik mažu žingsneliu į Japonijos karinių pajėgų išlaisvinimą. Jie garantuos galimybę Japonijos kariams stoti į kovą tik jei: a) Japonijos valstybės išlikimui kils grėsmė; b) visos kitos nekarinės priemonės buvo išnaudotos; c) karinis dalyvavimas turės būti minimalus, naudojamas tiek, kiek reikia, stabdant agresiją.

Tiesa, šie įstatymai bent jau leis Japonijos savigynos pajėgoms tapti realiai veikiančia karine galia. Tai nėra toks jau ir mažas pasiekimas, turint galvoje, kad Japonijos karinės pajėgos disponuoja ketvirtosios kartos koviniais tankais, moderniais sraigtasparniais, bepiločiais lėktuvais ir netrukus papildys savo ginkluotę penktosios kartos naikintuvais.

Karo ekspertai jau dabar pabrėžia, kad Japonijos laivynas turi modernesnę techniką nei galimą grėsmę japonams kelianti Kinijos liaudies išlaisvinimo armija.

Karo ekspertai jau dabar pabrėžia, kad Japonijos laivynas turi modernesnę techniką nei galimą grėsmę japonams kelianti Kinijos liaudies išlaisvinimo armija.

Japonijos karinę galią gerokai varžo įstatymai, draudžiantys karinėms pajėgoms įsigyti „puolamąją“ ginkluotę, tokią kaip ilgo nuotolio balistinės raketos ar lėktuvnešiai.

F-S.Gady teigimu, jei Kinijos karinės pajėgos atakuotų Senkaku salas, japonai neturėtų pakankamai karinės patirties, kad atsilaikytų. Daugeliui Japonijos savigynos armijos narių tiesiog trūksta gebėjimo veikti realiuose kariniuose veiksmuose. Vis dėlto, nemažai karinių pratybų su amerikiečiais pastaruoju metu turintys japonai gana greitai prisitaikytų, išmoktų puikiai įsitvirtinti, gintis ir galiausiai gebėtų smogti atgal.

Ekspertas pastebi, kad Japonijos padėtį apsunkintų būtent puolamosios ginkluotės trūkumas. Japonai negalėtų kliautis ir JAV karine pagalba, mat abi šalys nėra pasirašę dvišalės karinės pagalbos sutarties. Japonija galėtų pasirinkti ir stoti į JAV pusę konflikto metu, bet tai abejotina išvada. 

Kokios galimybės, kad Japonijos savigynos armijai teks pagaliau iššauti šūvį realiuose kariniuose veiksmuose? Galimybės labai menkos. Tai galėtų nutikti nebent agresyvios Kinijos atakos arba Šiaurės Korėjos raketos, paleistos į Tokiją, atveju.

Kol kas Japonijos karinės pajėgos vis dar lieka bedančiu tigru.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs