Baltųjų Rūmų žinia Kijevui buvo patarimas, o ne įsakymas, JAV ir Ukrainos pareigūnai sakė straipsnio autoriams. Tokios nuomonės JAV laikėsi dėl kelių priežasčių. Visų pirma, trūko aiškumo, ką iš tikrųjų daro Rusija Ukrainos teritorijoje.
Be to, Ukrainos kariuomenė buvo visiškai nepasirengusi konfrontacijai su Rusijos specialiųjų pajėgų kariais, kurie suplūdo į Krymo pusiasalį. Galiausiai, Ukrainos vyriausybė Kijeve buvo tik laikina administracija iki rinkimų, kurie laukė už kelių mėnesių. Ukrainos pareigūnai autoriams patvirtino, kad iš Europos valstybių Kijevas sulaukė panašios žinios.
Tačiau labiausiai nerimaujama buvo dėl paties Rusijos prezidento V.Putino. Kaip sakė šaltiniai JAV valdžioje, Baltieji Rūmai bijojo, kad jeigu Ukrainos kariuomenė kausis Kryme, taip V.Putinui būtų duota priežastis pradėti didesnę karinę intervenciją į Ukrainą.
Maskva pasinaudotų ta pačia logika, kuria grindė 2008 m. invaziją į Gruziją, kai Rusija įsiveržė į Gruziją po prevencinių Tbilisio smūgių. Rusijos pajėgos iki šiol yra okupavusios dvi Gruzijos provincijas.
Ukrainos kariuomenė negalėjo pasipriešinti
Dabar žvelgdami į praeitį daugelis ekpertų ir pareigūnų teigia, kad sprendimas nesikauti Kryme buvo pradžia Ukrainos politikos, kuri grindžiama prielaida, kad vengiant tiesioginio konflikto V.Putino agresija mažės. Tačiau tai buvo apsiskaičiavimas. Praėjus beveik dvejiems metams Krymas beveik pamirštas pasaulio akyse, Rusijos remiami teroristai ir Kremliaus atsiųsti kariai šeimininkauja dviejose Ukrainos srityse Rytuose, o trapios paliaubos iš principo nėra jokios paliaubos.
„Rusijos elgesyje matome tą pačią schemą – prazonduoti ir išbandyti, kiek gali nesusidurti su opozicija ar pasipriešinimu, – sako Damonas Wilsonas, Atlanto tarybos viceprezidentas. – Rusijos ambicijos auga, kai jiems iškart nemetamas iššūkis.“
Kai Rusijos specialiųjų pajėgų nariai, kariai ir žvalgybos pareigūnai aneksavo Krymą, JAV valdžią tai nustebino. Žvalgybos analitikai likus 24 valandas iki invazijos Kongresą informavo, kad Rusijos karių sutelkimas prie Ukrainos sienos buvo blefas. Ukrainos vyriausybė – surinkta po to, kai Viktoras Janukovyčius paspruko į Rusiją – veikė krizinėmis sąlygomis. Šalis rengėsi naujiems rinkimams, o jos kariuomenė buvo visiškai nepasiruošusi karui.
Kijevo vyriausybėje taip pat vyko diskusijos. Kai kurie tvirtino, kad tauta turi sutelkti jėgas ir pasiųsti jas į Krymą. Svarstant, kaip atsakyti Rusijai, Ukrainos valdžia paklausė Vašingtono, kokią karinę pagalbą JAV suteiktų. Ukrainiečiai žinojo, kad be greitos ir galingos JAV paramos jiems nepavyktų apginti Krymo.
„Nemanau, kad Ukrainos kariuomenė buvo pasirengusi galingai ir staigiai Rusijos invazijai į jos teritoriją“, – teigia Andrew Weissas, Rusijos ekspertas ir „Carnegie Endowment“ viceprezidentas. Taip manė ir didelė dalis JAV karinės ir žvalgybos bendruomenės.
Apsiskaičiuota
Kitas faktorius – pats Rusijos vadovas. Paskutinėmis savaitėmis prieš Krymo aneksavimą V.Putinas audrino šalies gyventojus pasakodamas apie tariamus pavojus, su kuriais susiduria rusakalbiai Ukrainoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse.
„Jie pateko į spąstus, – sako D.Wilsonas. – Bet kokia jėga grįsta Ukrainos reakcija į šiuos nepažįstamus rusakalbius būtų tik sustiprinusi V.Putino sukurtą naratyvą, kad Ukraina kelia grėsmę rusams. Jis tuomet turėtų pretekstą sakyti, kad Rusijos pajėgos išgelbėjo rusus.“
Net ankstesni B.Obamos administracijos nariai dabar pripažįsta, kad Ukrainos sprendimas nesipriešinti Kryme tuo metu atrodė teisingas, tačiau jo pasekmė – tik dar didesnė V.Putino agresija.
Baltieji Rūmai oficialiai atsisakė komentuoti apie vidinę komunikaciją su Ukrainos vyriausybe. Aukšto rango pareigūnas sakė, kad JAV nepripažįsta Rusijos teisės į Krymą – laiko tai aneksija, už ką Maskva susilaukė griežtų sankcijų.
Nuo Krymo aneksijos 2014-ųjų kovą grupė aukšto rango pareigūnų JAV prezidento administracijoje nesėkmingai ragino B.Obamą suteikti letalinių ginklų Ukrainos kariuomenei. Pranešama, kad tarp šių pareigūnų – valstybės sekretorius Johnas Kerry, Jungtinių Valstijų vyresnioji pasiuntinė Europoje Victoria Nuland, gynybos sekretorius Ashtonas Carteris, NATO generolas Philipas Breedlove'as.
Anot straipsnio autorių, B.Obama privačiuose susitikimuose aiškino, kad priėmė sprendimą neapginkluoti Ukrainos iš dalies dėl to, kad būtų išvengta tiesioginio karinio konflikto su Rusija. Tai autoriams atskleidė vienas respublikonas, dalyvavęs tokiame susitikime. JAV pažadėjo Ukrainai neletalinę paramą, tačiau dažnai ji vėluodavo. Tuo tarpu Rusijos karas Rytų Ukrainoje ir toliau vyko.
Net ankstesni B.Obamos administracijos nariai dabar pripažįsta, kad Ukrainos sprendimas nesipriešinti Kryme tuo metu atrodė teisingas, tačiau jo pasekmė – tik dar didesnė V.Putino agresija.
„Ar triuškinantis pralaimėjimas Kryme būtų buvęs naudingas laikinajai vyriausybei? Tikriausiai ne“, – sakė Michaelis McFaulas, buvęs JAV ambasadorius Rusijoje.
Manau, V.Putinas pats buvo nustebęs, kaip paprastai viskas pavyko Kryme, ir todėl kai kažkas pasakė, kad pažiūrėkime, ką dar galime nuveikti, jis nusprendė lošti.
Tačiau jis pabrėžė, kad lengva karinė operacija Kryme, tikėtina, lėmė V.Putino sprendimą išplėsti agresiją Ukrainoje. „Manau, V.Putinas pats buvo nustebęs, kaip paprastai viskas pavyko Kryme, ir todėl kai kažkas pasakė, kad pažiūrėkime, ką dar galime nuveikti, jis nusprendė lošti“, - sakė jis.
Baltiesiems Rūmams karas Ukrainoje yra viena problema žymiai platesnio masto santykiuose su visgi viena didžiųjų pasaulio galių. Tačiau ukrainiečiams tebesitęsianti Rusijos karinė invazija yra gyvybės ar mirties klausimas, todėl jie prašo didesnės pagalbos.
Nors daugelis ukrainiečių sutinka, kad 2014-ųjų pradžioje kautis su Rusija Kryme būtų buvę pernelyg rizikinga, tokie paskaičiavimai keičiasi. Ukrainos kariuomenė dabar kaunasi su Rusijos pajėgomis šalies Rytuose, o V.Putinas ir toliau naudojasi grasinimais dėl galingesnės invazijos tam, kad atbaidytų paramą iš Vakarų. Jeigu pagalba neateis, V.Putinas gali nuspręsti, kad jam neteks mokėti, net jeigu jis veršis dar toliau, straipsnį pabaigia Joshas Roginas ir Elis Lake'as.
