„Per kitą mėnesį mes ketiname siųsti britų karinės tarnybos personalą, kuris teiktų patarimus ir apmokytų karius įvairiose srityse: nuo taktinės žvalgybos iki logistikos ir medicinos pagalbos, – to, ko jie prašė“, – sakė D.Cameronas parlamento komitetui.
„Mes taip pat rengsime pėstininkų mokymo programą kartu su Ukraina, kad gerėtų jos pajėgų patvarumas. Tame dalyvaus ir kažkiek britų karinės tarnybos personalo“, – pridūrė jis.
„Jie bus toli nuo konflikto zonos, bet manau, kaip tik taip mes turėtume jiems padėti“, – sakė D.Cameronas ir pakartojo, kad Didžioji Britanija neteiks Ukrainai karinės įrangos.
Gynybos ministras, atskirai, patvirtino, kad į Ukrainą šešiems mėnesiams ketinama pasiųsti 75 kariškius.
D.Cameronas pakartojo nemanąs, kad konfliktą galima išspręsti karinėmis priemonėmis.
„Reikia diplomatinio sprendimo, kurį galima panaudoti kartu su sankcijomis, spaudimu ir ekonominiu Europos bei Amerikos svoriu“, – pažymėjo jis.
Perspėjo Baltijos šalis
Kalbėdamas Bendruomenių rūmuose, ministras pirmininkas teigė, kad Rusija siektų destabilizuoti kitas šalis, jei nesulauktų pasipriešinimo dėl Ukrainos.
„Žinoma, kai paskelbiamos sankcijos šaliai, būna trumpas skausmingas laikotarpis mūsų pačių ekonomikoms, bet visada pateikiu argumentą, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu Europos šalys yra priklausomos nuo taisyklėmis pagrįstomis sistemos, kurioje žmonės laikosi taisyklių“, - sakė D.Cameronas.
„Nestabilumas, kurio sulauksime, jeigu nesipriešinsime Rusijai, ilguoju laikotarpiu smarkiai pakenks mums visiems, nes tuomet pamatysime tolesnę destabilizaciją – kita eilėje bus Moldova arba viena iš Baltijos šalių. Toks nestabilumas ir netikrumas bus bauginamas mūsų ekonomikoms, keliantis grėsmę mūsų stabilumui“, - pridūrė britų premjeras.
Jo kalbos ištraukos trečiadienį paskelbtos laikraščio „The Scotsman“ interneto svetainėje.
Apie Rusijos grėsmę Baltijos šalims šį mėnesį taip pat perspėjo britų gynybos sekretorius Michaelas Fallonas ir buvęs NATO vadovas danas Andersas Foghas Rasmussenas.
„Man neramu dėl (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino. Man neramu dėl jo spaudimo Baltijos šalims, kaip jis bando NATO“, - britų žiniasklaidai sakė M.Fallonas.
Jo teigimu, egzistuoja „labai realus ir esamas pavojus“, kad Rusija gali panaudoti prieš Baltijos valstybes tokius pačius slapto karo metodus, kuriuos, kaip yra kaltinama, ji naudoja Ukrainoje.
Buvęs NATO generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas teigė, kad V.Putinas gali surengti hibridinę ataką prieš Baltijos šalis, kad patikrintų, ar NATO mobilizuosis prieš tokį žingsnį.
„Čia svarbiausia ne Ukraina. Putinas nori atkurti Rusijos anksčiau turėtą didžiosios galybės statusą“, – jis sakė „The Telegraph“.
„Yra didelė tikimybė, kad jis surengs intervenciją Baltijos šalyse, kad išmėgintų, (ar veikia) NATO 5-asis straipsnis“, – pridūrė A.F.Rasmussenas, turėdamas omenyje Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį, pagrindžiantį Aljanso kolektyvinę gynybą.
Prisijungs ir JAV
JAV kariškiai pranešė, kad Pentagonas pasiųs į Ukrainą mažą grupę amerikiečių karių, kurie apmokys medicinos instruktorius Kijevo vyriausybės pajėgose, besikaunančiose su Rusijos remiamais separatistais.
Ateinančią savaitę 5–10 amerikiečių karių išvyks į Vakarų Ukrainą dalyvauti jau antroje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narių mokymo misijoje, siekiant parengti medicinos instruktorių, kurie vėliau patys mokys ukrainiečius karius, sakė vienas pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo vardo.
Praeitais metais JAV instruktoriai apmokė apie 300 ukrainiečių karių karo lauko medicinos metodų.
JAV pareigūnai nuolat peržiūri galimybes rengti mokymus ir teikti kitokią pagalbą Ukrainos vyriausybės pajėgoms.
