Už įstatymą balsavo 63 Seimo nariai, prieš vienas, susilaikė 43 parlamentarai.
Tarp susilaikiusių daugiausia socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“. Šių partijų atstovai pataisą siūlė išbraukti, nes, anot jų, karo tarnybą paverčiant pliusu įsidarbinant bus diskriminuojamos moterys.
„O kaip bus su moterimis? Gal ir joms, jei du vaikus pagimdė, pridedam du balus?“ – pyktelėjęs klausė Darbo partijai atstovaujantis Kęstutis Daukšys.
Tuo tarpu konservatoriai įsitikinę, kad karo tarnyba turi būti laikoma privalumu priimant valstybės tarnautojus.
Krikščionių partijos frakcijos atstovas Vytautas Kurpuvesas pažymėjo, kad karinius mokymus Lietuvoje nesunkiai gali baigti ir moterys, todėl, pasak jo, jokios diskriminacijos nebus.
Priimant Valstybės tarnybos įstatymą buvo atmestos konservatorių pataisos, kuriomis norėta numatyti, kad valstybės tarnautojais negali būti buvusieji KGB agentai.
Priimtos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos numato, kad tarnybinį patikrinimą dėl padaryto nusižengimo reikės pabaigti, net jeigu jį padaręs asmuo išėjo iš darbo. Pataisomis numatyta, kad nuo šiol šiurkščiu valstybės tarnautojo pažeidimu bus laikomas buvimas viešoje vietoje ne darbo metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų.
