Manoma, kad šie kariai yra „privačių karinių kompanijų atstovai“, kitais žodžiais tariant, Kremliaus samdiniai. Nors Rusijoje oficialiai teigiama, kad tokių karinių kompanijų veikla draudžiama, tačiau jų egzistavimas – vieša paslaptis.
Šie kariai, manoma, veikė ne tik Krymo aneksijos metu, bet ir iki šiol kaunasi Donecko bei Luhansko regionuose. Tiesa, jų paslaugomis naudojamasi ne tik Ukrainoje.
Tokie kariniai daliniai veikia ir užsienio šalyse. Žurnalistiniai tyrimai jau atskleidė apie „Slavų korpusą'“, kuris oficialiai registruotas Honkonge, tačiau veikė net ir Sirijoje, pagal oficialią versiją – saugodamas naftos įrenginius.
Greitai šio „Slavų korpuso“ kariai tapo Sirijos lyderį Basharą al-Assadą saugančia grupe. Rusijos valdžia neigė apie 250 karių dalyvavimą Sirijos konflikte, tačiau akivaizdu, kad tokio pajėgumo karių grupė negalėjo nepastebėta valdžios prasmukti ir užsiimti savarankiška veikla.
„Moran Security Group“ – taip vadinosi kompanija, verbavusi karius į „Slavų korpusą“. Kaip paaiškėjo, vienas iš jos vadovų – buvęs Rusijos saugumo tarnybos – FSB – agentas Viačeslavas Kalašnikovas. Sunku patikėti, kad tokio aukšto rango buvęs pareigūnas veikė be Maskvos žinios.
„Moran Security Group“ – taip vadinosi kompanija, verbavusi karius į „Slavų korpusą“. Kaip paaiškėjo, vienas iš jos vadovų – buvęs FSB agentas Viačeslavas Kalašnikovas.
Šie samdiniai ypač aktyviai veikė Afrikoje, kur kurį laiką buvo buvusio diktatoriaus Muammaro Kaddafio apsaugos būriu. 2012 metų birželio mėnesį Libijos teismas nuteisė 19 ukrainiečių ir tris baltarusius dėl dalyvavimo ginkluotose kovose.
Dar vėliau Misuratos mieste įvykdytoje egzekucijoje buvusio diktatoriaus M.Kaddafio remėjams buvo ir rusų, ir buvusios Jugoslavijos valstybių piliečių, ir netgi karių iš Kolumbijos.
Šie samdiniai saugo ir komercinius Rusijos laivus, kuriuos dažnai puldinėja Somalio piratai. Jų užduotis – bei gailesčio susidoroti su bet kokiais užpuolikais. Tiesa, jų veikla niekaip nereglamentuojama ir lieka neaišku, kiek šie veikėjai veikiami Kremliaus sprendimų.
Kai šie daliniai pasiekia tokią narių ribą, kad nuslėpti jų veiklą darosi sunku, jie perregistruojami kaip „ekonominės žvalgybos“ ar „konsultavimo“ paslaugų atstovai. Ši situacija gali greitai keistis, mat Kremlius jau ruošiasi inicijuoti įstatymą, kuris reglamentuotų tokių privačių karinių kompanijų veiklą Rusijos teritorijoje.
Tai rodo ir vienas po kito nutraukiami karinio bendradarbiavimo susitarimai su ES ir NATO. Dar visai neseniai Kremlius turėjo slaptą ginklą, kuri galėjo naudoti įvairių konfliktų sprendime. Panašu, kad greitai jis taps vieša ir gerai organizuota institucija.
