„Retkarčiais girdime idėją, kad Suomija galėtų būti iš dalies atsakinga už Baltijos šalių gynybą, – sakė S.Niinisto. – Suomija jokiu būdu negalėtų pasiūlyti kitiems saugumo garantijų, kurių neturime netgi mes patys.“
Baltijos šalys tebėra labai sunerimusios po to, kai Rusija praeitais metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Kitaip negu kaimyninės Baltijos šalys, Suomija, kuri turi 1 340 km ilgio sieną su Rusija, nėra NATO narė, nors Aljansas laiko atvertas duris šiai vengiančiai prisijungti Šiaurės šaliai.
„Mūsų rytinė siena (su Rusija) yra ilgesnė negu visų NATO šalių kartu sudėjus. Jeigu šalis, turinti tik šiek tiek daugiau negu 5 mln. gyventojų, yra atsakinga už savo gynybą, tai yra pakankama atsakomybės našta“, – aiškino S.Niinisto.
Suomija stengėsi palaikyti gerus santykius su savo didžiąja kaimyne nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, nors pastaruoju metu stebimas Rusijos karinis suaktyvėjimas Baltijos jūros regione.
Tačiau padidėjusi regioninė įtampa nepadarė Suomijos visuomenės nuomonės palankesne stojimui į NATO: naujausios apklausos rodo, kad dauguma gyventojų tokiam žingsniui nepritartų.
S.Niinisto sakė, kad Suomija toliau plėtos savo gynybą, bendradarbiaudama su vakarine kaimyne Švedija ir palaikydama partnerystę su NATO.
