Pirmą kartą kaip Lietuvos kariuomenės vadas su žurnalistais kalbėjęs J.V.Žukas teigė, kad jam didelė garbė užimti tokias istorines pareigas. Bet kartu tai ir įsipareigojimas, nes situacija aplink Lietuvą nėra paprasta, mesti nauji geopolitiniai iššūkiai.
Naujasis kariuomenės vadas žadėjo aiškintis, kokios grandys dabar Lietuvos kariuomenėje yra silpniausios ir jas stiprinti.
Svajojo tarnauti kariuomenėje
Paklaustas, ar kada nors svajojo tapti kariuomenės vadu, J.V.Žukas šyptelėjo: svajonėse jis visada norėjo būti kariu.
„Visada turėjau pašaukimą, tikėjausi, kad tarnausiu kariuomenėje, pašaukimą turėjau tapti karininku. Žinoma, kiekvienas karininkas, kiekvienas karys, sąžiningai tarnaudamas tikisi užimti kuo aukštesnes pareigas. Bet mano tikslas nebuvo tapti kariuomenės vadu, mano tikslas buvo tarnauti savo šaliai“, – tuoj po iškilmingos inauguracijos kalbėjo J.V.Žukas.
Apie naujojo vado laukiančius iššūkius panašiai kalbėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Tie iššūkiai labai aiškūs, ne kartą buvo įvardinti. Pirmiausia tai mūsų kariuomenės stiprinimas, gynybinių pajėgų sustiprinimas, kariuomenės įrangos atnaujinimas. Taigi visi šie uždaviniai yra seniai įvardinti, vyksta mūsų gynybos planų pritaikymas naujoms sąlygoms. Ruošiamės NATO viršūnių susitikimui, kariuomenė taip pat tiesiogiai dalyvauja ir dalyvaus šiame procese. Prasidės papildomi ginkluotės pirkimai, juos reikės labai įdėmiai vykdyti, labai skaidriai ir atsakingai, kad mūsų žmonės žinotų, kur naudojami jų pinigai. Bet gynybai reikės skirti atitinkamą dėmesį.“
Saugotis „turistų“
Generolas majoras J.V.Žukas yra tikras – saugotis reikia vadinamųjų Rusijos turistų. „Žiūrėkime, kaip įvyko Kryme, kitose šalyse. Istorijoje daug tokių dalykų, kurie kartojasi, dabar yra visokių variantų, bet tikėtis tokio scenarijaus, koks buvo prieš II pasaulinį karą ar prieš kitus karus, tarkim, Afganistano kare, sprendžiant pagal tai, kas buvo paskutiniu metu, ypatingai Ukrainoje, matome, kad daug kas yra pasikeitę. Nors yra ir senų dalykų. Visa tai, ką matome, nėra nauja, kadangi tai sena Specnazo taktika, daugeliu atvejų ir daugelyje šalių buvo taip veikiama“, – kalbėjo J.V.Žukas.
Kariuomenės vadas kol kas neskuba kalbėti konkrečiai – nei apie tai, kokių naujų ginklų reikia Lietuvos karinėms pajėgoms, nei kaip galima padidinti personalo skaičių. Pirmiausia jis teigia norįs susipažinti su esama situacija, o tada – priiminėti sprendimus. Tačiau visa tai tikrai vyks, kadangi politinės partijos susitarė didinti kariuomenės finansavimą.
„Padidinti personalo skaičių yra įvairiausių būdų. Kiek girdėjau, savanorių yra daugiau, nei galime priimti. Tad didėjant finansavimui bus galima didinti profesionalių karių skaičių. Svarstysime, ką daryti. Gal Danijos modelį taikysime – priimsime daugiau tokių, kurie nori baigti būtinąjį kario kursą ir iš jų atsirinksime daugiau profesionalių karių“, – apie galimybes kalbėjo vadas.
Reikia ir šarvuočių
Tiesiai kol kas neskubantis išsakyti savo nuomonės J.V.Žukas ir apie kariuomenės planuojamus įsigyti šarvuočius: „Kiekviena kariuomenė turi turėti kažkokį manevrinį dalinį. Kiek šarvuočių reikia, reikia pasižiūrėti, viskas remiasi į užduotis. Kai pamatysime, kokios keliamos kariuomenei užduotys kitiems metams, apsispręsime dėl šarvuočių skaičiaus. Bet kuriuo atveju, kiekviena kariuomenė turi turėti kažkokį manevrinį dalinį, jeigu reikės daryti vieną ar kitą manevrą, mes nieko nepadarysime su keliais sunkvežimiais. Be abejonės, šarvuoti transporteriai nėra puolamasis ginklas, bet jie gali būti naudojami miestų gynybai, priešo stabdymo operacijų metu ir tam tikriems kontraatakos veiksmams.“
Vis dėlto „turistai“ nėra vienintelė galima grėsmė Lietuvai, mano naujasis kariuomenės vadas. Jo teigimu, privalu vertinti visas grėsmes.
„Jeigu priešas turi vieną ar kitą ginklą, reikia turėti omeny, kad juo gali pasinaudoti. Jeigu yra tankai, vadinasi, gali būti panaudoti tankai. Vienareikšmiškai pasakyti, kad bus taip, o ne kitaip, yra labai sudėtinga“, – kalbėjo J.V.Žukas.
Tikisi tęstinumo
Kadenciją baigęs buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius tik nusišypsojo paklaustas, ar labai gaila atsisveikinti su kariuomene. Jis jau prisiekdamas prieš penkerius metus jis žinojo, kad ši diena ateis: „Viskas buvo mano gyvenime kariškai planuojama ir aš tikrai susiplanavęs, susidėliojęs taip, kad tie darbai, kuriuos buvau susiplanavęs, beveik visi įgyvendinti. Jeigu ne finansinė krizė, būtume daugiau padarę, bet aš manau, kad reikia palikti darbų ir naujajam kariuomenės vadui – tegu jis tęsia tuos darbus.“
Anot buvusio vado, svarbiausia tęsti viską, kas yra susiję su valstybės gynyba, kas pradėta kartu su sąjungininkais.
„Turi būti tęsiami įsigijimai, atstatytos atsargos, kurias mes per tą sunkmetį išnaudojome. Manau, kad mes visas gaires sudėliojome. Turėjau laiko su naujuoju kariuomenės vadu generolu Žuku, aptarti. Mes abu jau kariuomenės veteranai, daug kartų pasikalbėdavome ir anksčiau. Manau, tęstinumas bus“, – sakė A.Pocius.
Sakydamas kalbą inauguracijos metu A.Pocius pabrėžė, kad kariuomenės finansavimas, lėšos saugumui privalo būti didinamos: „Laisvės sąskaita taupyti negalima.“
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas prisipažino, jo jaučiasi lyg tėvas, išleidžiantis vaikus į gyvenimą – jie jau užaugę, savarankiški.
A.Pocius taps Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Rumunijoje.
