„Oro antpuoliai yra tradicinė Vakarų valstybių strategija. Manoma, kad, jeigu atsirinksime teisingus taikinius, pavyzdžiui, lyderius, vadavietes, svarbius ekonominius taškus ir juos sunaikinsime, oponentas pradės silpnėti, ims braškėti jo gynyba, ir jis pralaimės ar net pasiduos. Matome, kad metus vykdoma ši strategija neduoda rezultato. Priešingu atveju išpuolių nebūtų buvę“, – LRT radijui tvirtina D.Šlekys.
Jis skeptiškai žiūri ir į tai, kad gali būti taikomi didesni kariniai veiksmai. Jo nuomone, didės tik oro antpuolių skaičius ir intensyvumas.
„Tikėtina, kad gali būti vykdomos pajėgų operacijos, kurias toje teritorijoje jau ir taip vykdo amerikiečiai: rengiami reidai, išvaduojami belaisviai ir pan. Ar bus siunčiami pėstininkai?
Tol, kol JAV nesiųs savo pėstininkų, abejoju, ar Europos valstybės pasiryš pačios siųsti pėstininkus“, – sako D.Šlekys.
Jis priduria, kad klaidinga tikėtis, jog pėstininkų panaudojimas kovoje su „Islamo valstybe“ būtų lūžis. D.Šlekio teigimu, Irakas ir Afganistanas išmokė, kad tokiu atveju reikia pasiruošti ilgesnei kovai.
„Reikia išvalyti kaimą po kaimo, miestą po miesto. Reikia sugauti visus kriminalinius elementus, pelnyti žmonių palankumą. Tai atima laiko ir reiškia didesnį aukų skaičių mūsų karių pusėje – bus daugiau sužeistų ir nukautų karių“, – aiškina D.Šlekys.
Jis pabrėžia, kad tokiu atveju Vakarų valstybėms reikia apsispręsti, ar jos yra pasiruošusios ilgam konfliktui ir didesniam karių aukų skaičiui. Ekspertas priduria, kad tokiu atveju konfliktas truktų ne kelis mėnesius, kaip dažnai tikimasi, o užsitęstų metus ar net kelerius.
