Kovo 21 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kartu su kitais svečiais dalyvavo statybų pradžios ceremonijoje. Jos metu buvo pasirašytas darbų pradžios aktas ir į būsimo statinio pamatą įmūryta kovinė kapsulė.
Karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis, kalbėdamas apie posto perkėlimo procesus, džiaugėsi miesto valdžios priimtais sprendimais ir jau prasidėjusiomis statybomis.
„Naujasis paieškos ir gelbėjimo postas bus naudingas visoms pusėms: Karinės oro pajėgos turės naują ir modernų paieškos ir gelbėjimo postą, gyventojai džiaugsis didesne ramybe, kadangi postas bus toliau nuo gyvenamųjų rajonų, o Kauno miesto savivaldybė likusį plotą galės panaudoti visuomenės interesams,“ – sakė gen. mjr. E.Mažeikis.
Šiuo metu Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės antrasis paieškos ir gelbėjimo postas yra dislokuotas Kaune, Aukštosios Fredos mikrorajone.
Šiuo metu Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės antrasis paieškos ir gelbėjimo postas yra dislokuotas Kaune, Aukštosios Fredos mikrorajone.
Sprendimą Karinių oro pajėgų postą perkelti iš Fredos į Dariaus ir Girėno aerodromo teritoriją priėmė Kauno savivaldybė.
Kauno savivaldybei užbaigus statybas Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės antrasis paieškos ir gelbėjimo postas bus perduotas Karinėms oro pajėgoms. Jis persikels į Dariaus ir Girėno aerodromo teritoriją ir užims šiaurės rytinę aerodromo dalį, kurioje jau yra trys sraigtasparnių aikštelės. Poste budės vienas iš Karinių oro pajėgų sraigtasparnių.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė turi du paieškos ir gelbėjimo postus: pirmasis yra dislokuotas Nemirsetoje, antrasis – Fredoje. Juose visą parą ir visus metus budi sraigtasparnių įgulos. Budintys kariai yra pasiruošę nedelsiant suteikti Lietuvos žmonėms įvairią pagalbą: gesinant gaisrus, pergabenant ligonius, donorų organus reikalingus transplantacijoms, gelbstint skęstančius, ieškant pasiklydusių žmonių, kt. Pavyzdžiui, vien per šiuo metus Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniais buvo atlikto trys donorų organų perskraidinimo operacijos.
Nuo 1994 m., kai gelbėjimo ir paieškos funkcija buvo pavesta Krašto apsaugos ministerijai, kariuomenės sraigtasparniai buvo pasitelkti šiems darbams apie 200 kartų.
Paieškos ir gelbėjimo postuose budintys Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai taip pat būna nuolatinėje parengtyje NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse paremti.
Šiuo metu kariuomenėje yra eksploatuojami šeši Mi-8 tipo Rusijos sraigtasparniai. Penkių iš jų naudojimo resursas baigsis 2016 metais, vieno – 2017 metais. 2013 metais Krašto apsaugos ministerija su įmonių grupe „Eurocopter“ pasirašė sutartį dėl trijų sraigtasparnių „Eurocopter“ AS 365 „Dauphin“ pirkimo.
