Ginklai buvo eksportuojami į Azijos kaimynes ir dėl to išaugo Pekino reikšmė globalioje rinkoje.
2005–2009 metais ginklų eksportas iš Pekino sudarė 3 proc. viso pasaulio ginklų rinkos, o 2010–2014 metais ši dalis išaugo iki 5 proc. JAV ginklų eksportas 2010–2014 metais sudarė 31 proc. globalios rinkos, o Rusijos – 27 proc.
Nepaisant nedidelės rinkos dalies, pastaraisiais metais sparčiai augantis Pekino karinis biudžetas ir pažengusi technologija lemia, kad Kinijos ginklai darosi konkurencingi. Tai leidžia Kinijai daugiau jų parduoti ir pirkti mažiau.
Per pastaruosius penkerius metus ginklų importas smuko 42 proc. Dešimtmečio pradžioje Kinija buvo didžiausia ginklų importuotoja pasaulyje, o dabar ji užleido pozicijas Indijai ir Saudo Arabijai.
28 proc. Kinijos ginklų buvo parduoti Bangladešui ir Mianmarui, taip pat jie eksportuoti į 18 Afrikos valstybių.
Be to, kad augina užsienio prekybą, ginklų pardavimai padeda Pekinui finansuoti aukštos technologijos ginklų programas, kurios šiuo metu smarkiai priklauso nuo valstybinio finansavimo.
Tarp didžiausių sandorių pastaruosius ketverius metus buvo sutartis su Venesuela, kuriai parduotos kovos mašinos, į Alžyrą nukeliavo trys fregatos, Indonezijai parduota šimtai raketų, Nigerija pirko bepiločių lėktuvų.
Dabar Kinijos gynybos biudžetas dydžiu atsilieka tik nuo JAV ir šiemet turėtų išaugti 10,1 proc., aplenkdamas ekonomikos augimą. Tokios vyriausybės išlaidos gynybai rodo, kad išlaidos karybai yra prioritetas, net nepaisant to, kad Kinijos ūkis auga lėčiau.