„Iš principo sutikome, kad apatinės ribos dėl rezervo karių parengimo ir dėl profesinės karo tarnybos karių būtų po šimtą karių padidintos. Apatinė kariuomenėje tarnaujančių profesionalų riba būtų 7800, mes anksčiau siūlėme palikti 7700. Rezervui parengti šiemet buvo 400 apatinė riba, dabar sutarėme, kad būtų 500“, – žurnalistams sakė J.Olekas po pirmadienį vykusio bendro pasitarimo su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Artūru Paulausku.
L.Graužinienė po susitikimo tvirtino, kad siūlymas pakoreguoti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą įstatymo projektą dėl Krašto apsaugos sistemos struktūros iki 2020-ųjų yra bendras Valstybės gynimo tarybos darbotvarkės klausimas. Jį suderinti raštu, anot Seimo pirmininkės, pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Krašto apsaugos ministras prašo gynybai papildomai skirti 130 mln. litų. Jau šiemet didinti krašto apsaugos finansavimą reikalauja ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tiesiog norėjome išgirsti ministrą, pasikviečiau ir NKSG pirmininką, norėjome pasitarti – teiksime keletą savo siūlymų. Tai yra darbine tvarka suderinamas klausimas – kada Valstybės gynimo taryba turės visų nuomones, krašto apsaugos ministras teiks pataisas Seimui“, – sakė ji.
J.Olekas tvirtino, kad apie gynybos finansavimą per pasitarimą nekalbėta.
Krašto apsaugos ministras prašo gynybai papildomai skirti 130 mln. litų. Jau šiemet didinti krašto apsaugos finansavimą reikalauja ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
L.Graužinienė taip pat tvirtino nebeprieštaraujanti, kad tai būtų daroma, nes rasti kiti lėšų šaltiniai nedidinant biudžeto deficito.
„Sveikinu premjerą, kad jis sakė, jog Vyriausybė rado pinigų ir turės iš kur skirti netaisant biudžeto. Taip, mes tam pritariame“, – sakė ji.
Seimo NSGK yra priėmęs sprendimą, kad krašto apsaugai šiemet būtų skirta bent 100 mln. litų.
Seimo NSGK yra priėmęs sprendimą, kad krašto apsaugai šiemet būtų skirta bent 100 mln. litų
Lietuvos gynyba ir jos finansavimu susirūpinta po Rusijos veiksmų Ukrainoje.
Lietuvos parlamentinių partijų vadovai kovo 29 dieną įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 procentus bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP, ir pagal šį rodiklį yra priešpaskutinė NATO. Aljanso šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. finansavimo.
Šiais metais biudžete šalies gynybai numatyta skirti 981 mln. litų.
KAM duomenimis, Lietuvos krašto apsaugos sistemoje šiuo metu tarnauja beveik 14,8 tūkst. asmenų, įskaitant profesinės karo tarnybos karius, civilius, buvusius karo prievolininkus ir aktyvųjį rezervą. Aktyvųjį rezervą sudaro beveik 4,3 tūkst. asmenų.
Papildyta 12.30 val. J.Olekas: papildomi 45 mln. litų gynybos biudžetą gali pasiekti jau birželį
Iš gynybai papildomai šiemet prašomų 130 mln. litų maždaug trečdalį numatoma rasti Privatizavimo fonde, 45 mln. litų iš jo krašto apsaugos sistemos biudžetą turėtų papildyti jau birželį, sako Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Aš manau, kad dar šį mėnesį. Manau, kad tie pinigai yra, mums reikia tik sutvarkyti tam tikrus formalumus“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje sakė ministras.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad šalies biudžetą gali tekti ir peržiūrėti.
„Yra vienas iš variantų toks, kad jeigu nebus 130 mln. litų kitose sferose, bet, kiek žinau, didėja surinkimas iš akcizo prekių, pritaikius tam tikras formas ir veikimą, tai jų gali susidaryti, bet jeigu mes negausime kitais būdais 130 mln. litų, tai gali būti ir biudžeto persvarstymas. Aš to neneigiu, tiesiog reikia truputį luktelėti, kad pamatytume, kokiomis porcijomis ar proporcijomis tie pinigai ateina“, – aiškino ministras.
J.Oleko teigimu, KAM lėšas spėtų įsisavinti, jei jas gautų iki rudens.
„Šiandien mes dar neturime tokio poreikio – jau pateiktų sąskaitų už 130 mln. litų. Mums 130 mln. litų reikia kuo greičiau, bet jei jis bus iki rudens, mes tikrai jį įsisavinsime“, – sakė ministras.
