JAV kariuomenės inžinerijos mokykla įsikūrusi karinėje „Fort Leonard Wood“ bazėje, kartais juokais vadinamoje „lost in the wood“ (angl.) – dingusia girioje. Objektas iš tiesų yra miškingoje vietovėje Misūrio valstijoje, bet tikrai neprapuolęs tarp medžių, nes savo dydžiu prilygsta miestui. Teritorijoje dislokuota nemažai karinių vienetų, pavyzdžiui, 4-oji manevrinio palaikymo brigada, Cheminio, bakteriologinio, radiologinio ir atominio ginklo specialistų bei Karo policijos mokymo įstaigos, Inžinerijos pulkas ir mokykla.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabo inžinerijos karininkas kpt. Pavelas Jelkinas šiemet baigė pusmečio studijas JAV kariuomenės inžinerijos mokykloje ir sutiko papasakoti savo įspūdžius.
„Ten yra mokęsi nemažai karininkų iš Lietuvos, todėl prieš išvykdamas buvau prisiklausęs įvairių dalykų. Ir po pasaulį nemažai esu keliavęs, bet „Fort Leonard Wood“ bazė vis tiek padarė milžinišką įspūdį. Tai tikrai didelis miestas su gerai įrengta infrastruktūra. Tarkime, maitintis teko trijose valgyklose, bet mačiau dar šešias. Teritorijoje veikia didžiuliai sporto kompleksai, kuriuose galima rinktis įvairiausias sporto šakas – nuo bėgimo iki plaukimo, o vien mano dislokacijos vietoje buvo puikiai įrengti penki stadionai. Besimokydamas ten sutikau absoliučiai visų JAV kariuomenės rūšių atstovų“, – sakė karininkas.
Prieš kelerius metus čia studijavusiam Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro karo inžinerijos kursų vyresniajam ekspertui kpt. Arvydui Gruodžiui labiausiai atmintin įstrigo amerikiečių turimos technologinės galimybės, padedančios priartinti mokslus prie tikrovės.
Amerikietiškoji inžinierių Meka
Daugelio amerikiečių karo inžinierių keliai veda į Misūrį, nes šios šalies ginkluotosiose pajėgose JAV kariuomenės inžinerijos mokykla yra didžiausia šios srities karininkų ruošimo įstaiga. Kasmet čia studijuoja ir įvairių pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvos, karininkai.
Mokykloje rengiami baziniai ir keli aukštesnio lygmens kursai inžinerijos karininkams, ruošiami šios profesijos puskarininkiai, kartografijos specialistai, veikia įvairūs specializuoti kursai, pavyzdžiui, kovos su pavojingais sprogstamaisiais užtaisais, judėjimo užtikrinimo urbanizuotoje vietovėje, inžinerijos šunų ruošimo. Pastarajame keturkojai – stebuklingųjų nosių turėtojai – treniruojami ieškoti minų ir kitų objektų – ginklų, įvairios amunicijos.
Į čia organizuojamus inžinerijos kapitonų kursus jau keleri metai iš eilės gilinti žinių siunčiami ir Lietuvos karininkai. Visi užsieniečiai, patekę į „Ford Leonard Wood“ bazę, pirmiausia pereina įžanginį kursą.
„Jo trukmė – mėnuo, per jį supažindinama su JAV istorija, kultūra, kariuomenės struktūra ir studijų modeliu, rengiamos pažintinės ekskursijos, kad priprastume prie aplinkos, kur teks praleisti šešis mėnesius“, – pasakojo kpt. A. Gruodis.
Kursuose – ir lyderystės pagrindai
Esminė inžinerijos kapitonų kursų idėja – parengti šios specialybės karininkus vadovaujančiam darbui kuopoje, batalione, brigadoje ir kituose kariniuose vienetuose. Pusmetį trunkantį mokymo ciklą sudaro keli mokomieji dalykai – vadovavimas ir lyderystė, JAV kariuomenės doktrinos, bendroji ir kovinė inžinerija (gynybos bei puolimo operacijos), paramos ir stabilumo operacijos, aplinkosauga.
Kursus baigę kalbinti Lietuvos karininkai itin vertino galimybę susipažinti su JAV kariuomenėje diegiamais vadovavimo principais.
Prieš važiuodamas maniau, kad daug žinau apie karo inžineriją, bet nuvykęs ten supratau, kad turėjau tik pagrindus. Dabar tarnaudamas mokymo centre tai, ką išmokau JAV, stengiuosi perduoti pas mus tobulintis atvykstantiems Lietuvos inžinieriams.
Kpt. P. Jelkino teigimu, paskaitos organizuotos labai įdomiai, jose nagrinėta įvairūs lyderystės ugdymo aspektai, sprendimų priėmimo procesas: „Buvo pateikiama ne sausa teorija, bet konkretūs pavyzdžiai, kursantai įtraukiami į diskusijas, analizuojama, ar tam tikromis aplinkybėmis vykdant operacijas priimti sprendimai atitiko JAV karinius statutus ir doktrinas, karo teisės pagrindus. Ypač daug paskaitų buvo skirta karui Irake ir karininkų elgesiui jame. Buvo labai įdomu sužinoti amerikiečių požiūrį, nes jie vadovavo karo veiksmams nuo pradžios iki galo ir galėjo įvertinti visus pokyčius.“
Susipažinę su JAV karinėms doktrinomis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ginkluotųjų pajėgų veiklą, kursantai paniro į inžinerijos mokslus. Tiesa, bendrosios inžinerijos paskaitos buvo teorinės, skirtos įvairiems stovyklavietės įrengimo ypatumams aptarti ir matematiniams skaičiavimams. Per visą studijų laiką užsieniečiai kursantai neturėjo galimybių lankytis JAV kariuomenės inžinerijos daliniuose ir iš arčiau pamatyti naudojamos inžinierių technikos.
Įnirtingi mūšiai
Pasijausti tikrais karo vadais visi galėjo per kovinės inžinerijos paskaitas, jose reikėjo planuoti paramos veiksmus įvairioms ginamosioms ir puolamosioms operacijoms. Per šiuos mokymus teko parengti inžinerinės paramos planus manevriniams vienetams pagal numatytą scenarijų ir atsižvelgiant į turimus resursus. Taip pat reikėjo parengti kovinius įsakymus su visais priedais ir grafiniais brėžiniais, analizuoti informaciją, pateiktą žvalgų ir aukštesnių vienetų, teikti vadams pasiūlymus, kokius inžinerijos pajėgumus ir priemones vertėtų panaudoti.
Kiekvienas kursantas turėjo suplanuoti paramos veiksmus dvylikai ginamųjų ir puolamųjų operacijų.
„Scenarijuje arba užduotyje būdavo numatyta, kad veiksmą atlieka, pavyzdžiui, du pėstininkų batalionai ir inžinierių padalinys. Resursai buvo skaičiuojami pagal JAV kariuomenės standartus, į juos atsižvelgus reikėjo parengti inžinerinės paramos sumanymą ir jį pagrįsti skaičiavimais, – pasakojo kpt. P. Jelkinas. – Tarkime, planuojant laukų užminavimą ginamosiose operacijose net neteko svarstyti galimybės naudoti gyvąją jėgą, nes tokį darbą JAV kariuomenėje dažniausiai atlieka technika. Taigi skaičiuodavome, per kiek laiko tam tikras kiekis nuotoliniu būdu valdomų minavimo sistemų „Volcano“ (šarvuočių, ant kurių sumontuoti specialūs minų paleidimo įrenginiai) galėtų įrengti reikiamą įvairių tipų minų laukų skaičių, jei duodama 600 minų konteinerių.“
Per šiuos mokymus, planuojant gynybinių pozicijų įrengimo veiksmus, inžinieriams teko atlikti gana daug skaičiavimų su įvairiomis variacijomis.
„Orientavomės į tokias mūšyje naudojamas kovines transporto priemones kaip tankai „Abrams“ M-1 ir kovos mašinas M-2 „Bradley“, – teigė kpt. P. Jelkinas.
Kad būtų kuo tikroviškesni, suplanuoti mūšiai imituoti su specialiais treniruokliais – kompiuteriniais simuliatoriais.
„JAV kariuomenės inžinerijos mokykla turi daug techninių galimybių, tad galime gana tikroviškai „pakariauti“ ir aiškiai pamatyti, kokių klaidų darome, į ką vertėtų atkreipti dėmesį ir tobulinti“, – akcentavo kpt. A. Gruodis.
Paskutinis studijų išbandymas
Mokslų pabaigoje kiekvienas kursantas turėjo dalyvauti paskutiniame ir svarbiausiame mūšyje – baigiamajame egzamine.
„Reikėjo parengti kuopos vado įsakymą su visais skaičiavimais ir jį paskelbti. Tai man buvo didžiausias iššūkis. Nors pagal tradiciją užsieniečiai kursantai įsakymą rašo kartu su „sponsoriumi“ – amerikiečiu kolega, paskirtu padėti, instruktoriai pasiūlė man pabandyti atlikti užduotį vienam. Laiko pasiruošti buvo pakankamai, per egzaminą lydėjo sėkmė“, – pasakojo kpt. P. Jelkinas.
Karininko teigimu, JAV įgytos inžinerijos žinios itin praverčia tarnyboje Lietuvoje.
Taip pat sėkmingai JAV inžinerijos kapitonų kursus baigęs kpt. A. Gruodis teigė, kad mokslai padėjo jam įgyti naudingų žinių ir jas susisteminti: „Prieš važiuodamas maniau, kad daug žinau apie karo inžineriją, bet nuvykęs ten supratau, kad turėjau tik pagrindus. Dabar tarnaudamas mokymo centre tai, ką išmokau JAV, stengiuosi perduoti pas mus tobulintis atvykstantiems Lietuvos inžinieriams.“
Nors JAV ir Lietuvos kariuomenių turimus inžinerinius resursus net palyginti sunku, už Atlanto mokslus baigę karininkai įsitikinę, kad vien jau turėdami reikiamų žinių ir taikydami tinkamus operacijų planavimo metodus, karo inžinieriai gali sėkmingai kariauti bet kurioje šalyje.
