Ketvirtadienį Seimas 74 Seimo nariams balsavus už, trims prieš ir penkiolikai susilaikius nutarė, kad galimybė pratęsti šaukimą į privalomąją karo tarnybą ir po penkerių metų būtų toliau svarstoma Seime.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas norėjo, kad dėl šaukimo pratęsimo Seimas apsispręstų ketvirtadienį, tačiau Seimas nesutiko projekto svarstyti skubos tvarka.
Apklausos, jei ne referendumo būdu, gal reiktų atsiklausti visuomenės nuomonės? – klausė G.Purvaneckienė.
Be to, nutarta, kad dėl įstatymo projekto reikalinga Vyriausybės išvada. Tai reiškia, kad priimti įstatymą Seimas turės paskutinę rudens sesijos dieną, arba nebespės to padaryti šiemet.
A.Paulauskas pabrėžia, kad įstatymas turi būti priimtas šiemet tam, kad kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija galėtų planuoti resursus ir pajėgumus.
Tačiau krašto apsaugos ministras Juozas Olekas neslepia, kad nieko planuoti nenori. Ketvirtadienį jis kartu su partijos kolegėmis Giedre Purvaneckiene ir Marija Aušrine Pavilioniene buvo vieninteliai, kurie balsavo prieš šaukimo pratęsimą. Dėl šauktinių kariuomenės abejojantis premjeras, socialdemokratų partijos pirmininkas balsavime išvis nedalyvavo.
Dėl kito projekto, šauktinių kariuomenės 2021 metais, po pateikimo 62 Seimo nariai buvo už, vienas - prieš, 30 susilaikė, šįkart ministras buvo tarp susilaikiusių.
Užsiminė apie referendumą
Pats J.Olekas ketvirtadienį Seimo posėdžių salėje iš pradžių tylėjo. Už jį kalbėjo partijos kolegė Giedrė Purvaneckienė.
Ji aiškino, kad Seimas sprendimo pratęsti šaukimą negali priimti neatsiklausęs „liaudies nuomonės“.
„Reikia žinoti visuomenės nuomonę, pagaliau. Apklausos, jei ne referendumo būdu, gal reiktų atsiklausti visuomenės nuomonės?“ – siūlė G.Purvaneckienė.
Jai pritarė ir socialdemokratas Algirdas Sysas, pareiškęs, kad A.Paulauskas apgaudinėja Seimą sakydamas, kad parlamentinės partijos jau yra sutarusios dėl šaukimo pratęsimo. Jis aiškino, kad jam nepavyko rasti nė vieno, kuris būtų dalyvavęs frakcijų vadovų susitikime pas Seimo pirmininkę ir pasisakęs už privalomosios karo tarnybos pratęsimą.
Ar tokią politiką reikia keisti, ar reikia keisti ministrą? – klausė A.Kubilius.
Susitikime pas L.Graužinienę dalyvavo socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė ir ministras J.Olekas.
A.Paulauskas tikino, kad jam susidarė toks įspūdis, jog Seimo dauguma pritaria šauktinių kariuomenei, nors kai kurie socialdemokratai ir mano kitaip.
Opozicija: gal reikia keisti ministrą?
Konservatorė Rasa Juknevičienė įspėjo, kad Lietuvos sprendimas grąžinti privalomąją karo tarnybą ir didinamas gynybos finansavimas labai gerai vertinamas tarptautinėse organizacijose, ypač NATO.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius dar teiravosi A.Paulausko, ar jis nemanąs, kad prieš privalomosios karo tarnybos pratęsimą pasisakantis krašto apsaugos ministras nesiims boikotuoti tokio Seimo sprendimo, kai jis bus priimtas.
„Ar tokią politiką reikia keisti, ar reikia keisti ministrą?“ – klausė A.Kubilius.
A.Paulauskas pareiškė besiviliantis, kad Lietuvoje bus laikomasi teisės kelio:„Seimas priima įstatymus, vykdomoji valdžia juos turi vykdyti be jokių abejonių“.
A.Paulauskas pažymėjo, kad stipri Lietuvos kariuomenė būtina ne tik tuo atveju, jei Lietuva būtų puolama, bet ir suveiktų kaip atgrasymo priemonė.
„Grėsmė Lietuvai ir sudėtinga geopolitinė situacija išlieka. Konvencinio karo galimybė išlieka maža, bet ne tik teorinė, todėl kariuomenė turi būti pasiruošusi. Šiuo metu daliniai nėra iki galo suformuoti, todėl būtina nedelsiant priimti reikiamus sprendimus“, – kalbėjo A.Paulauskas.
Pasak jo, pratęsus šaukimą šeštiesiems metams reikėtų tvarkyti ir įstatymą, numatantį šaukimo tvarką.
„Šitas šaukimas vyko savanoriškumo principu, kaip ir nereikėjo loterijos, kuri buvo įstatyme numatyta. Būčiau linkęs padaryti taip, kad po mokyklos galėtų atlikti karo tarnybą, kad nebūtų to pasirinktinumo ir loterijos principo“, – sakė jis.
A.Paulauskas pabrėžė labai apsidžiaugęs, kad šiemet atsirado daug savanorių ir išreiškė viltį, kad jų nesumažės kitąmet.
J.Olekas siūlo laukti kelerius metus
Galiausiai nutaręs pasisakyti ministras J.Olekas tikino, kad šių metų patirtis rodo, kad šauktinių visai nereikia, nes Lietuva sugeba surinkti savanorius.
„Manau, kad reikėtų palaukti dvejus trejus metus, kaip pildysis daliniai su po tarnybos šauktiniais ir profesionalais, ir tada žiūrėti kitą sprendimą, nes normaliai apsiginti, tai nereikia paruošti didelio rezervo, bet reikia kariuomenės, kuri čia ir dabar galėtų gintis. Tam reikia pirmiausia užpildyti karinius dalinius ir apginkluoti karius. Deja, kai mes plečiamės labai plačiai, lėšos, kurių nors ir daugėja, yra nepakankamos. Jeigu būtume dešimt metų turėję 2 proc., gal galėtume kalbėti kitaip“, – kalbėjo ministras.
Sprendimą grąžinti šauktinius į kariuomenę Seimas priėmė pavasarį. Valstybės gynimo taryba pasiūlė šauktinius grąžinti penkeriems metams. Dabar Seimas sprendžia, ar privalomą karo tarnybą pratęsti ir po 2020-ųjų.
Kasmet planuojama pakviesti apie 3 tūkst. šauktinių nuo 19 iki 26 metų. Taip pat Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos kariai, apie 4,5 tūkst. karių savanorių. Planuojama, kad per 5 metus Lietuvos kariuomenės rezervas bus papildytas 16–17 tūkst. karių.
