Paklaustas, ar Lietuvos kariai šiuo metu nėra dislokuojami arčiau Rusijos sienos, kaip Lenkija galimai perkėlė savo karius prie sienos su Ukraina, J.Olekas taip pat liko paslaptingas. Anot jo, bet kokia informacija šiuo metu pasitarnautų ne Lietuvos žmonių saugumo jausmui sustiprinti, o Rusijos interesams.
„Mūsų kariuomenė daro tą, ką reikia daryti, esant tokiai situacijai, kokia dabar yra. Labai konkrečiai pasakiau. Ar jūs norite eiti į Latvių gatvę ir pasakoti, ką mes darome?“ – pyktelėjo J.Olekas.
Didesnio finansavimo siūlo prašyti žiniasklaidai
Jis kategoriškai paneigė ir premjero Algirdo Butkevičiaus pirmadienį pasakytus žodžius esą jis neprašo didinti finansavimo gynybai. Anot J.Oleko, apie neįgyvendintus įsipareigojimus NATO jis su premjeru kalba kasdien.
„Mes prašėme, prašome ir prašysime. Kariuomenei reikia 2 proc. nuo BVP. Kalbėjome vakar su premjeru, šiandien kalbėjome. Kiekvieną dieną kalbame apie tą situaciją. Kaip tik bus trečiadienį posėdis ir dar pasišnekėsime. Mums reikia milijardo litų nuo to, ką mes turime, kad įvykdytume įsipareigojimus NATO. Kokiu tempu tą galėsime padaryti, taip ir padarysime. Dabar darome po 50 mln. litų, gal bus galima po 100 ar po 200 mln. litų ir priartėsime prie to skaičiaus, kurį esame užsibrėžę“, – teigė ministras.
J.Olekas neketina pasinaudoti Ukrainos situacija tam, kad Lietuvos Vyriausybę ir visuomenę įtikintų, jog Lietuvos gynyba finansuojama nepakankamai ir išsireikalautų gausesnę biudžeto riekę.
Prašau, išspausdinkite tai savo tinklalapyje, o mes tikrai labai racionaliai panaudosime lėšas, kurias jūs įtikinsite, kad reikia paskirti ir galima paskirti, - kalbėjo J.Olekas.
„Prašau, išspausdinkite tai savo tinklalapyje, o mes tikrai labai racionaliai panaudosime lėšas, kurias jūs įtikinsite, kad reikia paskirti ir galima paskirti“, – pareiškė J.Olekas.
Tuo tarpu prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras A.Butkevičius pirmadienį pareiškė, kad krašto apsaugos finansavimas galėtų būti didinamas dar šiemet. Tiesa, premjeras pridūrė, kad finansavimo didinti krašto apsaugos ministras J.Olekas neprašo.
„Esant būtinumui mes tai padarytume, bet kol kas krašto asaugos ministras pasakė, kad šiuo metu biudžeto asignavimai yra suplanuoti atsakingai. Kol kas jie nemato jokių pavojų, kad galėtų pritrūkti lėšų. O 2015 m. tikrai asignavimai Krašto apsaugos ministerijai didės. Jei atsirastų būtinumas, tai mes visada pasiruošę ateiti į Seimą ir peržiūrėti asignavimus“, – sakė A.Butkevičius.
Ragina NATO rengti karinį Ukrainos gynimo planą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Užsienio reikalų komitetai pirmadienį išplatino bendrą pranešimą, kuriame siūlo Vyriausybei siekti nuolatinio NATO karinio buvimo Lietuvoje sustiprinimo, kartu, 2015 metų valstybės biudžeto projekte krašto apsaugai numatant ne mažiau kaip 0,9 procento BVP bei ieškoti galimybių jau šiais metais krašto apsaugai papildomai skirti bent 100 mln. litų, kurie būtų panaudoti prieštankinės ir priešlėktuvinės gynybos priemonių įsigijimui.
Be to, Seimo komitetai mano, kad turėtų būti sukurtas planas, kaip NATO galėtų kariniu keliu atsakyti į krizę Ukrainoje, įskaitant galimą paramą Ukrainos kariuomenei NATO šalių narių turimais unikaliais pajėgumais.
Komitetai kviečia Šiaurės Atlanto Tarybą priimti sprendimą dėl karinių pajėgų Europoje laikino perdislokavimo sustiprinant NATO rytinės dalies, įskaitant ir Baltijos valstybes, saugumą.
Tuo tarpu ES institucijas jie ragina paruošti ekonominių ir politinių sankcijų Rusijai paketą ir svarstyti jų taikymo galimybę.