Kaip rašoma ministerijos pranešime, šios operacijos – tai lapkričio 25 dieną prasidėjusios aktyviosios NATO specialiųjų operacijų karių pratybų „Kobra 13“ pratybų fazės veiksmai. Jos metu specialiųjų operacijų užduočių grupėms vadovaujama iš Lenkijos Kielcų mieste dislokuotos Specialiųjų operacijų komponento vadavietės, kurioje veikia ir Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų kariai.
Pratybos vyksta pagal išgalvotą scenarijų: etninių neramumų krečiamos valstybės Freedonia vyriausybė pagalbos kreipėsi į Jungtines Tautas. JT Saugumo Taryba išleido rezoliuciją dėl pagalbos neramumų draskomai šaliai, suteikdama NATO mandatą pradėti operaciją įvedant į šalį sausumos, jūrų ir oro pajėgas padėčiai stabilizuoti. Tarptautinės pajėgos persikėlė į Freedonia ir pradėjo kovines operacijas.
Didžiausiuose šiemet NATO specialiųjų operacijų pratybose dalyvauja 12 NATO valstybių – Čekija, Estija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Slovakija ir Vengrija bei šalis partnerė Suomija.
Pagrindinis mokymų tikslas – įvertinti ir sertifikuoti kaip pasirengusią 2015 m. NATO greitojo reagavimo pajėgose budėsiančio NATO specialiųjų operacijų komponento vadavietę.
Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgų kariai „Kobra 13“ pratybose dalyvauja tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Lietuvos teritorijoje jungtiniai Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgų padaliniai vykdo kovines užduotis, Lenkijoje Lietuvos kariniai atstovai kartu su kitų šalių kariais sudaro Specialiųjų operacijų komponento vadovybę ir organizacinę pratybų grupę.
Lietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos pradėjo formuotis 1995 m. Tai buvo keli nedideli kariniai vienetai, kurie vėliau tapo atskira Lietuvos kariuomenės dalimi. Oficialiai Specialiųjų operacijų pajėgos įsteigtos 2002 m., kai šiems atskiriems specialiųjų operacijų vienetams pradėjo vadovauti bendras štabas ir buvo įkurtas Specialiųjų operacijų junginys.
2008 metais Specialiųjų operacijų junginys tapo Specialiųjų operacijų pajėgomis. Šiandien Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgas sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba, Karinių oro pajėgų Specialiųjų operacijų grandis. Specialiųjų pajėgų pagrindinės užduotys – specialioji žvalgyba, tiesioginiai koviniai veiksmai ir karinis mokymas.
Tikslo lenkai siekė ne vienerius metus
„Kobra 13” yra didžiausi NATO specialiųjų pajėgų mokymai šiais metais. Jose Lenkija įrodinėja, kad yra pajėgi perimti vadovavimą NATO specialiosioms pajėgoms. Pratyboms pasibaigus, Lenkijai įteiktas NATO sertifikatas liudytų, kad mažiausiai penkerius metus siektas tikslas yra pasiektas.
Apie 80 proc. vadovaujančių postų pratybose užima Lenkijos SOP karininkai. Tuo tarpu iš viso pratybose dalyvauja apie 2,5 tūkst. karių iš visų spec. pajėgų rūšių – sausumos, oro ir jūrų.
Specialiųjų pajėgų pratyboms yra skirti trys Lenkijos karinių jūrų pajėgų laivai, operacijas iš oro pagal pirminį scenarijų turėjo remti sraigtasparniai Mi-17, naikintuvai F-16, kariniai transporto orlaiviai. Norvegijos specialiųjų operacijų kariai naudoja sraigtasparnius „Bell 412“, suomiai – NH90. Be kita ko, Suomijos, Lenkijos ir Norvegijos „specukai“ operacijoms jūroje naudoja šturmo valtis RIB.
Lenkijos specialiosios pajėgos erzina ekspertus Rytuose
15min.lt jau skelbė, kad po metų metus trukusio sunkaus ir kruopštaus darbo Lenkijos specialiųjų operacijų pajėgos priėjo ribą, kurią peržengus galės gauti „pirmaujančių NATO pajėgų“ tarp specialiųjų operacijų junginių statusą. Šiuo metu tokį statusą turi tik kelių Aljanso narių specialiosios pajėgos.
Siekdamos savo tikslo Lenkijos SOP pastaraisiais metai labai aktyviai plėtojo savo struktūrą ir tobulino materialinę bazę. Pavyzdžiui, šiemet kaimyninės šalies „specukų“ biudžetas buvo net 81 proc. didesnis nei 2009 m. Šiuo metu Lenkijos SOP tarnauja kiek daugiau nei 2 tūkst. karių. Tačiau jau 2017 m. jų skaičius išaugs iki trijų tūkstančių.
Kad Lenkijos specialiosios pajėgos tampo grėsminga jėga pripažįsta ne tik sąjungininkai ir partneriais, bet ekspertai iš kaimyninių valstybių rytuose. Elitinių Lenkijos kariuomenės pajėgų stiprėjimą dar rugsėjo pradžioje aprašęs Baltarusijos portalas belaruspartisan.org atkreipė dėmesį ir į glaudų lenkų bendravimą su čekais, slovakais ir lietuviais. O tai labai erzina Rytų karinius ekspertus.
„Juos (Rytų karinius ekspertus – red. past.) erzina Lenkijos kariškių aktyvumas, augantis pasiruošimo lygis ir dalyvavimas aktyviose kovinėse operacijose Afganistane. Juk dar prieš kokius 20 metų Lenkijos armijos, kaip stiprios jėgos, niekas pas mus ir nevertino. „Trys tankistai ir šuo“ – suprask, tai ir yra visa Lenkijos karinė galia. Tačiau laikai pasikeitė, pasikeitė ir Lenkijos kariuomenė“, – rudens pradžioje rašė belaruspartisan.org.
