Generolo teigimu, Švedija nejaučia tiesioginės karinės grėsmės iš Rusijos, tačiau pabrėžė, kad incidentai gali paveikti ir jo šalį.
„Mes nematome tiesioginės karinės grėsmės Švedijai, (...) tačiau gyvenimas tokioje aplinkoje, kurioje Rusija stiprina pajėgas, kurioje Rusija rodo savo ketinimus naudoti karines priemones politiniams tikslams pasiekti ir kur pastaruoju metu atvyksta daugiau įvairių NATO kariuomenių elementų, reiškia, kad Baltijos jūros regionas šiuo metu yra zona, kurioje gali įvykti trintis ir konfrontacija“, – interviu BNS penkadienį sakė M.Bydenas.
„Tokiu atveju Švedija vienaip ar kitaip būtų įtraukta ir mes esame pasirengę prisiimti atsakomybę kartu su kitomis šalimis aplink Baltijos jūrą“, – kalbėjo jis.
Pasak M.Bydeno, tokius susidūrimus gali sukelti Rusijos veiksmai, kuriuos jis pavadino provokaciniais.
Pastaraisiais metais virš Baltijos jūros išjungę automatinius atsakiklius skrenda daugiau Rusijos karinių orlaivių, be to, jie itin priartėja prie Švedijos lėktuvų, kalbėjo kariuomenės vadas.
„Man sunku tai priimti ir aš nesuprantu, kodėl jie visa tai daro“, – kalbėjo švedų generolas.
Yra argumentų bendradarbiavimui
M.Bydenas taip pat sako matantis „daug argumentų ir motyvacijos“ intensyviau bendradarbiauti su Baltijos šalimis.
„Dėl to, kas vyksta aplink mus, ir Rusijos veiksmai čia nėra paskutinėje vietoje, (...) mes dalinamės atsakomybę dėl Baltijos jūros regiono saugumo“, – po susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku BNS sakė M.Bydenas.
„Yra daug argumentų ir motyvacijos daugiau dirbti su Baltijos šalimis“, – pridūrė generolas.
M.Bydenas taip pat teigė, kad jo šalis „savo saugumą kuria kartu su kitais“, o tai reiškia, jog Švedija yra pasirengusi padėti valstybėms, jeigu jos susidurtų su „dideliu spaudimu“.
Tai visiškai politinis klausimas, kokį kelią spręsti savo saugumo politiką pasirinks Švedija, – sakė M.Bydenas.
Generolo teigimu, nors Švedija nėra NATO narė, jai pavyksta prisidėti prie Aljanso šalių karinės pagalbos prašymų. Jis pateikė Prancūzijos pavyzdį, kuri po ginkluotų išpuolių Paryžiuje pagalbos karinėse misijose Afrikoje paprašė Europos Sąjungos formatu.
„Švedija buvo viena iš pirmųjų šalių, suteikusių paramą kariniais transporto orlaiviais „C17“, – kalbėjo M.Bydenas.
Jis sakė esantis patenkintas padidėjusiu NATO aktyvumu regione, tačiau nesiėmė komentuoti, ar Aljansas turi siųsti dar daugiau pajėgumų į Rytų Europą.
Švedų kariuomenės vadas taip pat nekomentavo ir šalies galimybių įstoti į NATO, šiuo klausimu pasidarius palankesnei visuomenės nuomonei.
„Tai visiškai politinis klausimas, kokį kelią spręsti savo saugumo politiką pasirinks Švedija“, – sakė M.Bydenas.
Pernai rugsėjį paviešintos Švedijos apklausų bendrovės „Sifo“ duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų pritaria Švedijos narystės NATO siekiui, nepritaria 39 proc., neturi nuomonės – 20 procentų.
Šie duomenys skiriasi nuo ankstesnės Švedijos gyventojų nuomonės. Portalas thelocal.se rašo, kad 2015-ųjų pradžioje pritariančių narystės Aljanse siekiui buvo 31 proc. švedų, 2013 metais – 29 proc., 2012 metais – 17 procentų.
Pritaria šauktinių kariuomenei
Taip pat M.Bydenas sakė, kad Švedijoje reikia grąžinti šaukimą į kariuomenę, kurio šalis atsisakė 2010 metais.
„Tikrai manau, kad labai gerai kurti kariuomenę savanorių pagrindu, bet esu įsitikinęs, jog mišri schema, kad būtų galima pridėti lanksčią sistemą ir naudoti šauktinius – šaliai būtų nuostabi“, – interviu BNS sakė karininkas.
Jis teigė, kad grąžinti šaukimą į kariuomenę Švedijoje reikia dėl pasikeitusios saugumo situacijos, nes šalies ginkluotosios pajėgos turi būti pritaikytos nacionalinio saugumo interesams.
M.Bydenas pasakojo, kad prieš šešerius metus šaukimo iš esmės atsisakyta, nes Švedija nesusidūrė su karinėmis grėsmėmis ir siekė komplektuoti kariuomenę taip, kad ši galėtų remti karines operacijas bet kur pasaulyje.
Be to, pastaraisiais metais į Švedijos kariuomenę neatėjo tiek savanorių, kiek reikėjo, kalbėjo generolas.
M.Bydenas sakė, kad šiuo metu Švedijos valdžia nagrinėja, kaip šalyje pritaikyti mišrų kariuomenės modelį, kai ginkluotąsias pajėgas sudaro tiek šauktiniai, tiek profesionalai.
„Tam reikės daugiau politinių sprendimų šiais metais“, – sakė Švedijos kariuomenės vadas.
Šalies reguliariąsias ginkluotąsias pajėgas šiuo metu sudaro 55 tūkst. asmenų.
Lietuva privalomąją karo tarnybą grąžino praėjusių metų pradžioje dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje ir jos keliamos grėsmės regione. Kasmet į kariuomenę pašaukiama apie 3 tūkst. jaunuolių.
