Lietuvos karo akademijos tikrasis gimtadienis yra birželio 16-oji, tačiau jo minėjimo iškilmės kiek paankstintos ir atšvęstos kartu su naujojo viršininko atėjimu. Vietoje buvusio vadovo pulkininko Gintaro Bagdono krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė paskyrė pulkininką Eugenijų Vosylių, iki šiol vadovavusį akademijos štabui.
Radikalių permainų nebus
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Valdas Rakutis |
Tačiau nei naujas viršininkas, nei įžengimas į trečiąjį dešimtmetį šiai aukštajai mokyklai didelių permainų nežada. Anot prorektoriaus V.Rakučio, kaita akademijoje vyksta nuolat, stengiamasi tobulėti.
„Viskas vyksta be žodžio reforma, nors šis žodis kažkur plaukioja. Bet nuolat vyksta normali evoliucija ir plėtra. Pagrindinis mūsų pastarųjų metų, dabartinio išeinančio viršininko nuopelnas yra praplėsta užsienio ryšių geografija, turime daug regioninio bendradarbiavimo projektų. Viskas krypsta teisinga linkme. Mes po truputį pereiname į klestėjimo fazę“, – sakė prorektorius.
Anot V.Rakučio, Karo akademija per šiuos 20 metų subrendo, nebeliko idėjų uždaryti akademiją, nors dar prieš kelerius metus tokių minčių vis pasigirsdavo. „Vieši skandalai mūsų nesusilpnino, o sustiprino, ypač kariūnus, kurie pasijuto esą atsakingi už tai, kad akademijoje vyksta“, – įsitikinęs V.Rakutis.
Krizių būta
Su „Maximos“ maišeliu uniformuotas karininkas vaikščioti negali, alkoholio jam neparduoda, – teigė V.Rakutis.
V.Rakučio manymu, aukštosios mokyklos 20-metis sutampa su žmogaus 35-mečiu. Per tuos metus esą keitėsi ir ateinantys studijuoti žmonės. „Pirmaisiais metais atėjo labai daug žmonių dėl to, kad reikėjo tėvynę ginti. Tada buvo labai motyvuotų žmonių, kuriems karas atrodė šalia. Vėliau, kai Nepriklausomybė buvo įtvirtinta, atėjo kitokie žmonės. Tokie, kurie galvojo apie karjerą, laipsnius, antpečius ir t.t. Dabar jau trečioji kategorija žmonių, kurie ateina žinodami, kur ateina. Jie turi informacijos, yra motyvuoti, jiems rūpi garbė“, – kalbėjo vienas iš akademijos vadovų.
Karo akademija, prorektoriaus teigimu, yra turėjusi keletą sunkmečių. Esą pradžia buvusi sudėtinga, tačiau tuomet buvo daug entuziazmo, motyvacijos, todėl tai viską atpirko. „1997-1998 metais buvo sunkus laikas. Kai buvo užmesta „raudonųjų pulkininkų“ etiketė tiems, kurie realiai sukūrė akademiją, jie demonstratyviai išėjo ir tik tada visi suprato, kad vietoj jų nelabai yra ką priimti. Tuo metu karinis rengimas buvo smarkiai degradavęs. Antroji krizė buvo 2009 metais, kai finansinė krizė iškėlė idėjas, kad galbūt akademijos iš principo nereikia. Tuomet buvo priimta tik 30 kariūnų“, – pasakojo V.Rakutis.
Uniformuotiems alkoholio neparduoda
Motyvacija yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurie būtini šitoje profesijoje, nes be jos, V.Rakučio teigimu, vargu ar įmanoma dirbti šį darbą. „Šios profesijos atstovai turi labai daug suvaržymų. Mums kartais atrodo, kad jų atlyginimai geri. Bet jie negali tų atlyginimų pakeisti, dirbti papildomų darbų. Pakankamai daug yra ir elgesio suvaržymų. Pvz., su „Maximos“ maišeliu uniformuotas karininkas vaikščioti negali, alkoholio jam neparduoda“, – teigė V.Rakutis.
Įsivėlę į muštynes ar panašias istorijas kariai pažemina kario vardą ir labai lengvai gali netekti savo darbo vietos kariuomenėje. Todėl uniforma uždeda daug suvaržymų, įpareigoja, bet, anot V.Rakučio, kariūnai akademijoje išmoksta būti kariais, išmoksta gyventi su tais suvaržymais ir nelabai įsivaizduoja kitokio gyvenimo.
Merginoms – jokio ypatingo dėmesio
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./LKA merginos išskirtinio dėmesio nesulaukia. |
Merginos šiuo metu sudaro apie 10 proc. akademijos kariūnų. Esą tai nėra nustatyta kvota, tiesiog natūraliai tiek jų ateina ir yra priimama. „Pernai nei viena nepraėjo atrankos – neužteko motyvacijos, fizinio pasirengimo. Per visus kursus jų susidaro ne tiek ir mažai ir dabar jos tiesiog yra akademijos dalis. Jos truputėlį kitokios, galima papasakoti daug linksmų nuotykių, kai jos nusivelka uniforma, pasidažo ir išeina. Tada visi atsisuka ir sako „O!“, – šypsodamasis pasakojo prorektorius.
V.Rakutis teigė, kad akademijoje studijuoja ir labai moteriškos, ir vyriškesnės merginos. Pastarųjų gal kiek daugiau. Tačiau visi prie jų priprato ir jos nebesulaukia jokio išskirtinio dėmesio. „Gal dėl to jos yra ir truputėlį nelaimingos. Bet jeigu koks nors karininkas pradėtų rodyti išskirtinį dėmesį, tai galėtų būti palaikyta netaktu“, – sakė vienas akademijos vadovų.
Šiuo metu akademijoje studijuoja beveik 200 kariūnų. Paprastai į pirmąjį kursą priimama apie 70 asmenų, baigia akademiją apie 50.
Karo akademiją pabaigę kariūnai paprastai įsidarbina krašto apsaugos sistemoje. Tebuvo vieneri metai, kai 12 žmonių nebuvo priimta, tad jiems teko ieškotis savo vietos kitur. Anot V.Rakučio, jie įsitvirtino – vieni magistrantūroje tęsė studijas, kiti įsidarbino Vidaus reikalų ministerijos sukarintose mokyklose. „Bet jie buvo nusiminę, negavę vietos kariuomenėje. Nes kai tave ketverius metus ruošia šiam dalykui, natūraliai nori tęsti tokį darbą“, – teigė V.Rakutis.
