Lietuvos kariuomenės vadas tvirtina, kad papildomai į Lietuvą atvykstantys NATO kariai greičiausiai bent iš pradžių bus dislokuojami Rukloje kartu su amerikiečių kuopa ir Lietuvos kariais.
Tačiau J.V.Žukas neslepia, kad tai – ne pati geriausia vieta. Jo nuomone, ateityje šį dalinį būtų geriausia perkelti šalia Vilniaus. Kol kas prie sostinės Lietuva neturi jokios karinės bazės, todėl visą infrastruktūrą čia tektų kurti beveik nuo nulio.
Yra planų ateityje įkurti naują modernią kariuomenės bazės pirmą kartą per 24 nepriklausomybės metus Lietuvoje. Ta vieta galėtų būti kažkur netoli Vilniaus, – sako J.V.Žukas.
„Mes norėtume, kad visi tie daliniai būtų kartu. Tiek lietuvių, tiek amerikiečių, tiek naujai atvykstantys iš skirtingų NATO šalių padaliniai. Pradžioje, mes, matyt, neturime kitų sąlygų – tik Ruklą. O po to žiūrėsime.
Yra planų ateityje įkurti naują modernią kariuomenės bazę pirmą kartą per 24 nepriklausomybės metus Lietuvoje ir perdislokuoti juos į naują vietą. Ta vieta galėtų būti kažkur netoli Vilniaus“, – teigė J.V.Žukas.
Konkretus į Lietuvą atvykstančių karių skaičius taip pat turi paaiškėti šį savaitgalį vyksiančiame NATO karinio komiteto posėdyje. Kol kas kalbama, kad tai bus vienas batalionas.
„Amerikiečių kuopa jau yra dislokuota, ji ir toliau bus rotuojama. Viena lietuvių kuopa yra perduota NATO pavaldumui – tai bus antra to bataliono kuopa. Ir trečia kuopa bus rotaciniu pagrindu siunčiama iš vis kitos NATO šalies. Yra kelios šalys, kurios jau pareiškė norą dalyvauti šioje rotacijoje“, – aiškino kariuomenės vadas.
Kurs tarptautinę vadavietę
Taip pat savaitgalio J.V.Žuko susitikime su NATO sąjunginių pajėgų vadu Europoje generolu Philipu Breedlove'u bus galutinai apsispręsta dėl naujų NATO greitojo reagavimo pajėgų vadaviečių steigimo Baltijos šalyse, kurios turės būti įkurtos dar šiemet. Lietuvoje štabas, ko gero, bus kuriamas Vaidoto bataliono štabo pagrindu.
„Iš mūsų pusės mes visus namų darbus atlikome. Reikia tik, kad jie pasakytų, kas bus vadas ir kokią dalį sudarys kitų šalių kariai. Manau, kad tas štabas Lietuvoje bus dislokuotas dar šiais metais“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Iš mūsų pusės mes visus namų darbus atlikome. Reikia tik, kad jie pasakytų, kas bus vadas ir kokią dalį sudarys kitų šalių kariai. Manau, kad tas štabas Lietuvoje bus dislokuotas dar šiais metais, – teigė J.V.Žukas.
Tiesa, štabo struktūra iki šiol dar nėra aiški. Aišku tik tai, kad jame dirbs nuo 80 iki 120 žmonių. Be Lietuvos, tokie štabai bus įkurti Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.
Štabų pagrindinė funkcija bus palaikyti nuolatinį ryšį su NATO ir vietos karinėmis vadavietėmis, jie bus pavaldūs tiesiogiai NATO vadovybei.
Baltijos šalių ir Lenkijos saugumo padėtį kariuomenės vadas dvišaliuose susitikimuose savaitgalį ketina aptarti ne tik su P.Breedlove'u, bet ir su Amerikos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos kariuomenių vadais.
Rinks naują komiteto pirmininką
Penktadienį ir šeštadienį Vilniuje vyksiančiame NATO karinio komiteto posėdyje dar bus aptariamas regiono saugumas ir iškilę iššūkiai, operacijos ir šiuo metu vykstanti misija Afganistane bei, kaip planuojama, ją pakeisianti „Tvirta parama“.Apie Baltijos šalių saugumo padėtį ir Rusijos-Ukrainos karinį konfliktą posėdyje pranešimus skaitys Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Lietuvos kariuomenės vadas J.V.Žukas.
Be to, bus aptarta saugumo situacija ir kituose regionuose – Azijoje, Afrikoje, Viduržemio jūros regione.
Konferencijos pabaigoje kariuomenių vadai išrinks naują NATO karinio komiteto pirmininką. Į šį postą yra trys kandidatai: Čekijos, Italijos ir Graikijos kariuomenių vadai.
Generolas J.V.Žukas sako, kad suteikta galimybė surengti šį posėdį Vilniuje rodo, kad Lietuvai Aljansas skiria labai daug dėmesio.
Kitą kartą Lietuva surengti NATO karinio komiteto posėdį turės tik po 27 metų, nes jie kasmet vyksta vis kitoje Aljanso šalyje.
