Kaip rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, tai jau 25-oji laida, kai nuo 2011 m. rudens Lietuvos kariuomenėje buvo pradėti organizuoti šie 12 savaičių trukmės mokymai.
Iš viso į BKM šiais metais atvyko 823 kariai.
Naujokai į bazinius karinius mokymus atvyksta iš įvairių Lietuvos regionų. Į paskutinio šaukimo šiais metais mokymus daugiausia jaunuolių susirinko iš Vilniaus ir Kauno, taip pat Šiaulių, Klaipėdos regionų.
Baziniai kariniai mokymai Lietuvos kariuomenėje pradėti rengti nuo 2011 m. rugsėjo, kai įsigaliojo Karo prievolės įstatymo naujoji redakcija, atvėrusi galimybę 2008 m. sustabdytą šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą pakeisti savanoriškais trijų mėnesių trukmės mokymais.
BKM jaunuoliai dažniausiai renkasi dėl galimybės siekti profesinės karo tarnybos, šių mokymų taikomų lengvatų studijuojant, darbo subsidijų galimybės, noro išbandyti save, įgyti karinių žinių.
Baziniai kariniai mokymai Lietuvos kariuomenėje pradėti rengti nuo 2011 m. rugsėjo, kai įsigaliojo Karo prievolės įstatymo naujoji redakcija, atvėrusi galimybę 2008 m. sustabdytą šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą pakeisti savanoriškais trijų mėnesių trukmės mokymais. Dabar į juos savanoriškumo pagrindais kviečiami 18–35 metų karo prievolininkai, neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos.
Jaunuoliams, baigusiems bazinius karinius mokymus, įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba, sėkmingai baigę mokymus galės pretenduoti sudaryti profesinės karo tarnybos sutartis.
Jaunuoliams, atlikusiems bazinius karinius mokymus, naujoje Karo prievolės įstatymo redakcijoje numatytos skatinamosios priemonės – dalies sumokėtos studijų kainos kompensavimas, pirmenybė darbinantis į valstybės tarnybą, taip pat numatytas darbo ir įdarbinimo subsidijavimas ir kt.
Baziniai kariniai mokymai organizuojami siekiant užtikrinti kariuomenės mobilizacijos rezervą ir sudaryti sąlygas jaunuoliams įgyti pagrindinį karinį pasirengimą, siekti profesinės karo tarnybos kario karjeros Lietuvos kariuomenėje.