Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teritorijoje įsikūrusį centrą atidarė ne tik aukštas svečias, bet ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Lietuva ir kitos NATO šalys nuolatos susiduria su naujais iššūkiais, tarp jų ir energetiniais, – per ceremoniją sakė valstybės vadovė. – Tai kelia rimtą pavojų valstybių ekonominiam ir nacionaliniam saugumui, žmonių gerovei. Šioje srityje Lietuva yra sukaupusi didelę patirtį. Vilniuje įsteigtas NATO kompetencijos centras – labai konkretus mūsų šalies indėlis stiprinant Aljanso išmaniąją gynybą.“
Centrui vadovauja Lietuvos deleguotas pulkininkas Romualdas Petkevičius, o veiklą koordinuoja valdymo komitetas. Trijuose centro skyriuose jau dirba ekspertai iš Estijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Prancūzijos ir Turkijos. Tikimasi, kad prisijungs ir kitos NATO šalys. JAV jau pareiškė įsijungianti į centro veiklą. Dabar čia dirba 16 žmonių, o ateityje darbuotojų turėtų padaugėti iki 27.
D.Grybauskaitė: "Vilniuje įsteigtas NATO kompetencijos centras – labai konkretus mūsų šalies indėlis stiprinant Aljanso išmaniąją gynybą."
Energetinio saugumo centras buvo įkurtas pernai liepą, šalims steigėjoms NATO Transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV) pasirašius reikiamus dokumentus. Atlikus akreditacijos procedūras, spalį Šiaurės Atlanto Taryba centrui suteikė tarptautinės karinės organizacijos statusą.
Čia dirbantys ekspertai nustato galimas energetines grėsmes ir siūlo Aljanso narėms, kaip efektyviai su jomis kovoti, numato NATO sąjungininkių tarpusavio pagalbos mechanizmus ekstremaliais atvejais, rengia karinius apmokymus, kaip apsaugoti strateginės svarbos energetinius objektus bei infrastruktūrą.
Jie analizuoja karinio energetinį efektyvumą ir saugumą, kritinę energetikos infrastruktūros apsaugą, teikia rekomendacijas dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų bei efektyvių karinių pajėgumų plėtros, dalyvauja į mokymuose ir pratybose.
Gynybos srityje dirbančių pareigūnų teigimu, energetinis saugumas apima tiek apsirūpinimą energetiniais ištekliais ir bandymą sumažinti priklausomybę nuo tiekėjų, tiek efektyvų energijos panaudojimą šioje srityje. Pavyzdžiui, siekiama ne tik taupyti šilumą ir elektrą, bet ir operacijose panaudoti saulės, vėjo, iš atliekų gaunamą energiją. Mat kariuomenė yra viena daugiausiai išteklių vartojančių institucijų viešajame sektoriuje.
Kaip šią savaitę Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Mindaugas Žičkus, centras bus naudingas visam Aljansui, o jo pripažinimas NATO mastu esąs didelis Lietuvos pasiekimas.
„Prezidentė susitikimų su NATO vadovais, su NATO šalių vadovais metu kėlė klausimą, jog Lietuva ne tik norėtų, kad būtų įsteigtas NATO energetinio saugumo centras pas mus, bet esame įsitikinę, kad galime suteikti pozityvios vertės, pridėtinės vertės ne tik sau, ne tik regionui, bet visai NATO“, – teigė M.Žičkus.
Vienas iš šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos prioritetų saugumo ir gynybos srityje – siekti, kad energetinio saugumo karinis matmuo taptų ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos dalimi ir ES šalių bendradarbiavimas karinio energetinio saugumo srityje būtų stiprinamas.
Lietuva, pasak D.Grybauskaitės, siekdama energetinio savarankiškumo stato suskystintų dujų terminalą ir jungtis su Vakarų Europa. NATO kompetencijos centras rengs siūlymus, kaip apsaugoti šiuos strateginius energetikos objektus.
Mūsų šalis taip pat remia glaudesnį ES ir NATO bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje. Lietuvos požiūriu, NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras gali tapti viena iš NATO ir ES bendradarbiavimo energetinio saugumo srityje platformų.
