„Karinis komitetas konkrečių sprendimų priimti negali, nes reikia politinio sprendimo, bet Baltijos šalių pageidavimai buvo išsakyti ir išgirsti“, – BNS telefonu iš Turkijos šeštadienio vakarą sakė generolas.
-
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai penkis kartus kilo lydėti Rusijos karinių orlaivių
-
Amerikiečiai karinėje bazėje Latvijoje pademonstravo šiuolaikinį droną
-
Bulgarija uždraudė Rusijos lėktuvams skraidyti į Siriją per savo oro erdvę
-
Po Rusijos grasinimų Stokholme pasiaiškinti iškviestas Rusijos ambasadorius
Pasak jo, susitikime buvo išsakytas prašymas, kad NATO sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų „rotuojamos pastoviai“, tokiu pat principu kaip vykdoma oro policijos misija.
Nuo pernai Lenkijoje ir kiekvienoje iš Baltijos šalių nuolat yra rotuojama po kuopą JAV karių, tačiau kiti sąjungininkai karius pratyboms siunčia nereguliariai.
„Mes norėtume, kad nereikėtų dvišaliais pagrindais kiekvieną kartą tartis su partneriais, bet kad tai būtų nuoseklus procesas. Norime siekti pajėgų suderinamumo, kad pajėgos eitų į suderintą veikimą su Lietuvos kariuomene per NATO pajėgų integravimo vienetą“, – kalbėjo generolas.
Pasak J.V.Žuko, susitikime iškeltas klausimas ir dėl Baltijos šalių oro erdvės gynybos.
„Labai norime aiškiai suprasti, kokie yra procesai oro policijos perėjimo į oro erdvės gynybą. Oro policija yra labai gerai taikos metu, bet kaip bus pereita į oro gynybą, tai yra mums labai aktualus klausimas“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas.
Generolo teigimu, Baltijos šalys taip pat siekia įrangos ir technikos išankstinio dislokavimo, kad būtų geriau pasirengta greitojo reagavimo pajėgų priėmimui.
Karinio komiteto susitikimai kariuomenių vadų lygiu paprastai vyksta tris kartus per metus. Du iš jų rengiami Briuselyje, vienas – rotacijos principu kurioje nors NATO valstybėje narėje. Prieš metus NATO kariuomenių vadų susitikimas vyko Vilniuje.
