Ataskaitoje analizuojamas sandoris dėl keturių Prancūzijos „Mistral“ klasės desanto laivų pardavimo, kurį KTT aprašo kaip pirmą atvejį, kai „NATO narė parduoda galingą kovinio puolamojo potencialo ginklą Rusijai“.
Šis sandoris, kurį Prancūzija ir Rusija pasirašė 2011 metų birželio mėnesį, parodė „įtampą Alijanse dėl NATO santykių su Rusija“ ir sukėlė ypač didelį Baltijos šalių bei kitų NATO narių susirūpinimą dėl galimo „Mistral“ laivų dislokavimo Baltijos jūroje.
JAV prezidento Baracko Obamos administracija pasisakė prieš šį pardavimą, kuris „galėjo duoti klaidingą signalą Rusijai bei Vidurio ir Rytų Europos partnerėms“, nurodoma ataskaitoje.
Tačiau Vašingtonas nedarė spaudimo atsisakyti sandorio, nes pirmenybę teikė santykių su Maskva gerinimui, nurodoma ataskaitoje, kurioje cituojamas vienas ekspertas.
B.Obamos administracija 2009 metais „perkrovė“ savo santykius su Maskva ir nuo tada buvo linkusi perkelti tokią savo politiką į NATO santykius su Rusija, rašoma ataskaitoje.
KTT 31 puslapio dokumentas buvo paruoštas respublikonų senatoriaus Richardo Lugaro užsakymu. Senatorius prašė, kad Kongreso tarnyba išnagrinėtų galimą parduodamos ginkluotės panaudojimą prieš pačias šalis, įeinančias į Aljansą, ir nuogąstavo, kad vieną dieną panašūs susitarimai gali būti sudaryti ir su Kinija.
Prancūzų „Mistral“ klasės laivas gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos sąlygos koordinuoti karo operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė.
Už pirmuosius du laivus Rusija Prancūzijai sumokės 1,47 mlrd. JAV dolerių. Prancūzijos valstybinė laivų statybos korporacija DCNS pranešė, kad pirmasis laivas Rusiją pasieks 2014 metais, nurodė KTT.
Vokietijos karinės įrangos gamintoja „Rheinmetall“ 2011 metų lapkritį taip pat pasirašė sutartį su Rusijos gynybos ministerija dėl 131 mln. JAV dolerių vertės karinių pratybų centro įrengimo Volgos regione. Savo produktą „Rheinmetall“ įvardino kaip „pažangiausią tokio tipo sistemą visame pasaulyje“, pažymima ataskaitoje.
Tuo tarpu Italija susitarė Rusijai parduoti dešimtis lengvųjų daugiafunkcinių šarvuočių, kuriuos gamina viena „Fiat“ dukterinė įmonė.
Nepaisant kai kurių Šiaurės Atlanto Aljanso narių susirūpinimo, kad tokia prekyba karine technika gali privesti iki saugumo padėties destabilizavimo regione, apžvalgininkai ir diplomatai sutaria, kad šie pardavimai neprisideda prie Rusijos karinės grėsmės didinimo.
„Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos pareigūnai pabrėžė, kad paskutiniai kariniai prekybiniai sandoriai su Rusija turėtų būti laikomi logišku žingsniu, siekiant platesnio politinio tikslo – strateginės partnerystės su Rusija“, – nurodoma KTT ataskaitoje.
Kongreso tyrimų tarnybos pranešimai rengiami tik siekiant informuoti įstatymų leidėjus, jie neatspindi oficialios JAV politikos.