Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

NATO vadovas perspėja Rusiją dėl istorinės klaidos Ukrainoje ir ragina stiprinti Aljanso kovinę parengtį

NATO perspėjo Rusiją nepadaryti istorinės klaidos, provokuojant separatistinę krizę rytų Ukrainoje, kuri, kaip pripažįsta pati Maskva, gali peraugti į pilietinį karą.
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Paryžiuje viešintis NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas dar kartą patvirtino, kad Maskva, sutelkusi stiprias pajėgas prie sienos su Ukraina, padarytų „istorinę klaidą“, jeigu įsiveržtų į kitas Ukrainos teritorijas.

„Jeigu Rusija toliau kištųsi Ukrainoje, tai būtų istorinė klaida. Tai sukeltų pragaištingų pasekmių mūsų ryšiams su Rusiją ir dar labiau izoliuotų Rusiją tarptautiniu mastu“, – Aljanso generalinis sekretorius sakė Paryžiuje vykstančiame seminare.

Ragina didinti Aljanso kovinę parengtį

NATO generalinis sekretorius taip pat sakė, kad aljansas gali susidurti su rimtomis grėsmėmis įvairiose pasaulio vietose, todėl derėtų daugiau dėmesio skirti savo pajėgų kovinės parengties didinimui.

„Gyvename pasaulyje, kuriame pilna grėsmių. Tai pastebima nuo Sevastopolio iki Sirijos ir Sahelio. Esamos grėsmės sudėtingos, nenuspėjamos ir tarpusavyje susijusios“, – sakė A.F.Rasmussenas Paryžiuje.

„Gyvename pasaulyje, kuriame pilna grėsmių. Tai pastebima nuo Sevastopolio iki Sirijos ir Sahelio. Esamos grėsmės sudėtingos, nenuspėjamos ir tarpusavyje susijusios“, – sakė A.F.Rasmussenas Paryžiuje.

„Kalbu apie naujas problemas, tokias kaip terorizmas, neveiksnios valstybės, kibernetinės grėsmės ir raketų atakų grėsmės. Tačiau egzistuoja ir senos problemos, kurios iškilo prieš mus nauju pavidalu. Viena jų – mėginimai jėga keisti valstybių sienas“, – sakė NATO vadovas.

A.F.Rasmussenas seminare pateikė NATO pajėgų kovinės parengties stiprinimo planą, kuriame, be kita ko, numatyta rengti intensyvesnes pratybas ir tobulinti Aljanso greitojo reagavimo pajėgas.

„Mes jas (tokias pajėgas) turime ir mums reikia jas panaudoti. Dėl šios priežasties dalis greitojo reagavimo pajėgų turi būti padidintos kovinės parengties. Tačiau ir to nepakanka. Turime nuodugniai išsiaiškinti, kokio laipsnio yra visų mūsų pajėgų kovinė parengtis. Turime įsitikinti, kad esame pajėgūs veikti greitai“, – pabrėžė NATO vadovas.

Jo nuomone, taip pat būtina apgalvoti, ar teisingai paskirstytos NATO pajėgos, ir įsitikinti, ar esant reikalui būtų galimybė greitai jas perkelti į kitą vietą.

„Mes taip pat turime gauti svarbiausius (karinius) pajėgumus, kurių mums dabar stinga. Kalbu apie bendrą žvalgybą, priešraketinę gynybą, bendrą vadovavimą karinėms oro pajėgoms, transportavimą oru. Jau padaryta nemažai darbo, kad būtų pašalinti šie trūkumai. Tačiau mes turime toliau vykdyti savo programas ir jas plėsti“, – sakė A.F.Rasmussenas.

Bendradarbiavimas su Ukraina pasikeis

Šiaurės Atlanto aljansas ketina tęsti bendradarbiavimą su Kijevu NATO ir Ukrainos komisijoje, tačiau kitaip nei anksčiau, sakė A.F.Rasmussenas.

„Tikiuosi, kad santykiai su Ukraina ir toliau tęsis NATO ir Ukrainos komisijoje. Tačiau mūsų reikalai nebus tvarkomi taip kaip anksčiau“, – sakė A.F.Rasmussenas.

„Tikiuosi, kad santykiai su Ukraina ir toliau tęsis NATO ir Ukrainos komisijoje. Tačiau mūsų reikalai nebus tvarkomi taip kaip anksčiau“, – sakė jis spaudos konferencijoje Paryžiuje.

NATO generalinis sekretorius priminė, kad balandžio 1 dieną buvo priimtas sprendimas sustiprinti Aljanso ryšius su Ukraina.

„Drauge su ukrainiečiais nustatėme sritis, kuriose mes galėtumėme sustiprinti mūsų bendradarbiavimą“, – sakė jis patikslindamas, kad buvo kalbama apie gynybinę reformą, taip pat galimybę didinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą su NATO pajėgomis.

„Mes patvirtinome iniciatyvų sąrašą ir jau pradėjome jų realizavimą su ukrainiečiais“, – pridūrė A.F.Rasmussenas.

Prancūzija turi pati apsispręsti dėl karinių laivų pardavimo Rusijai

Pasak NATO generalinio sekretoriaus, Prancūzijos vyriausybė turi savarankiškai spręsti klausimus dėl „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai.

„Šis sprendimas turi būti priimtas nacionaliniame lygmenyje. Aš nesikišiu į šiuos klausimus“, – jis sakė Paryžiuje surengtoje spaudos konferencijoje.

„Esu įsitikinęs, kad Prancūzija priims būtiną sprendimą, atsižvelgdama į visus išsakytus nuogąstavimus“, – pridūrė A.F.Rasmussenas.

Aljanso vadovas pabrėžė, kad šiuo atveju Paryžiui derėtų apsispręsti atsižvelgiant į kitų NATO šalių pozicijas ir sąjungininkų solidarumo principą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų