Naują karinių jūrų pajėgų studijų programą pasirinkęs kariūnas Dovydas Rimdžius: būsiu laivo kapitonas

„Man patinka jūra, laivai ir aš labai myliu Klaipėdos miestą. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau Karinių jūrų pajėgų studijas“, – sako Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos II kurso kariūnas Dovydas Rimdžius, šiuo metu Jūrų laivavedybos programą studijuojantis Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje Klaipėdoje.
Kariūnas Dovydas Rimdžius
Kariūnas Dovydas Rimdžius / Linos Vaitiekūnaitės nuotr.

Krn. Dovydas Rimdžius – vienas pirmųjų Lietuvos karo akademijos auklėtinių, po pirmo kurso rudens semestro mokslus tęsiančių Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, kurią baigęs gaus pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį ir vėliau galės siekti karjeros Karinėse jūrų pajėgose (KJP).

krn. Dovydo Rimdžiaus nuotr./KJP studijų pratybos
krn. Dovydo Rimdžiaus nuotr./KJP studijų pratybos

„Aš jau stodamas į Akademiją, galvojau, kaip reikės pereiti į KJP. Tik tuomet neįsivaizdavau to kelio, nes apie galimybę taip pereiti ir studijuoti, kaip man tai pavyko, nebuvau girdėjęs. Žinoma, tai buvo pirmieji atrankos į KJP studijas metai“, – pasakoja kariūnas.

Nauja studijų programa Lietuvos karo akademijoje

Kaip rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, kariūnai apie KJP studijų kryptį Akademijoje pradėti supažindinti nuo 2012 m. liepos mėnesio per atranką į šią aukštąją mokyklą. Pagal Akademijos parengtą ir 2012–2013 mokslo metais pradėtą taikyti naująjį Karinių jūrų pajėgų karininko rengimo modelį, KJP studijas sudaro trys pagrindiniai etapai – įstojimas į Lietuvos karo akademiją, studijos Akademijoje pagal Moderniųjų gynybos technologijų vadybos programą ir 3,5 metų trukmės kvalifikacinių Jūrų laivavedybos arba Laivų energetinių įrenginių eksploatavimo specialybių studijos Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (LAJM) bei karinis rengimas KJP mokymo centre, Klaipėdoje.

krn. Dovydo Rimdžiaus nuotr./KJP studijų pratybos
krn. Dovydo Rimdžiaus nuotr./KJP studijų pratybos

Šiame studijų etape kariūnai atliks nuo 6 mėn. iki vienerių metų trukmės profesinę plaukimo praktiką.

Sėkmingai baigusiam vieną iš KJP studijų programų ir Bazinio karinio rengimo programą, absolventui bus suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis, atitinkamos kvalifikacijos ir karinis jūrų pajėgų leitenanto laipsnis.

Pagal 2012 m. birželio 27 d. LKA, LAJM ir KJP pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, profesinį bakalaurą įgijusiam absolventui Lietuvos karo akademija sudarys sąlygas išlyginti profesinio ir universitetinio bakalauro studijų skirtumus ir įgyti universitetinio bakalauro diplomą, stoti į magistratūros studijas.

Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje
Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje

Krn. Dovydo Rimdžiaus negąsdina mintis, kad baigęs šias studijas jis gaus profesinį bakalaurą: „Aš to nebijau. Žinau, kad norėdamas rinktis magistro studijas, turėsiu išlyginti profesinio ir universitetinio bakalauro skirtumus, bet man svarbiausia yra specialybė, kuri turi dideles perspektyvas – po studijų nėra jokių problemų dėl įsidarbinimo. Darbo vietos kariniame jūrų laivyne, galima sakyti, yra garantuotos, nes jos labai reikalingos, diplomas pripažįstamas visame pasaulyje“.

Sieks būti laivo kapitonu

Kariūnas po pirmojo sėkmingai užbaigto semestro Moderniųjų gynybos technologijų vadybos programoje studijas tęsia Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, kurioje yra pasirinkęs Jūrų laivavedybos programą.

Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje
Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje

„Mėgstu stebėti jūrą ir matyti, kas joje vyksta. Tik būdamas laivavedžiu galėčiau būti ant denio ir matyti jūrą ir vadovauti laivo įgulai – būti laivo kapitonu. Tai priežastys, kodėl pasirinkau šią programą“, – aiškina kariūnas.

Jūrų laivavedybos studijų programos tikslas – parengti laivavedžius vadus, gebančius saugiai valdyti laivus, planuoti ir vykdyti saugiausią ir naudingiausią laivo reisą, efektyviai naudoti šiuolaikinę navigacinę ir radijo ryšio įrangą ir taikyti įvairių sričių mokslų žinias savo veikloje.

Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje
Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje

Kita KJP studijų programa, kurią kariūnai gali pasirinkti po pirmo semestro – tai Laivų energetinių įrenginių eksploatavimas. Inžinieriaus kvalifikaciją suteikianti programa parengia vadovaujančio lygmens laivų mechanikus, kurie taikydami įvairių sričių mokslo žinias gali saugiai naudoti neriboto galingumo laivų jėgaines ir pagalbinius mechanizmus, laivų elektros, elektronikos, šaldymo įrangas, vadovauti laivų mechaninei tarnybai ir pan.

Svarbi KJP studijų praktika

KJP studijos vyksta ne tik auditorijose. Dėstytojai ir būsimi jūrininkai sutinka, kad praktika studijų metu labai svarbi. Tai yra vienas didžiausių šios specialybės privalumų, nes pagal studijų programas vykdomas ne teorinis, o praktinis rengimas.

Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje
Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje

„Pradėjęs studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje Klaipėdoje, iškart pradėjau mokytis dalykų, susijusių su laivyba, – pasakoja krn. Dovydas Rimdžius. – Jau dabar mano studijuojami dalykai rodo, ką aš veiksiu baigęs studijas – mokausi laivų sandaros, ginkluotės, navigacijos, taktikos ir pan. Viskas tiesiogiai susiję su specialybe. Ir man labai patinka!“

Studijuojantys KJP po antro kurso privalo atlikti praktiką, kuri yra neatskiriama KJP studijų dalis. Tik atlikęs praktiką studentas gali laikyti baigiamąjį egzaminą. Būsimi mechanikai privalo turėti 6 mėn. trukmės jūrinio plaukiojimo praktiką, laivavedžiai – 12 mėn. Po studijų baigimo organizuojama stažuotė jūriniuose laivuose.

Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje
Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje

Kariūnas laivavedžio darbą taip pat įvertina kaip galimybę pamatyti nemažai pasaulio – aplankyti užsienio šalis, susipažinti su kitomis kultūromis, tautų tradicijomis: „Iš tikrųjų, tai vienas didžiausių šios tarnybos pliusų. Aš po pasaulį pakeliausiu ir per šiuos keturis studijų metus. Laukiu šito.“

Praktika kariūnui prasidės jau 2014 m. pavasarį.

Šiuo metu krn. Dovydas Rimdžius lanko paskaitas. Po jų vaikinas atranda laiko ir kitiems užsiėmimams – sportuoja, susitinka su draugais ir išeina į miestą, traukia prie jūros: „Nebūna savaitės, per kurią nors kartą nenueičiau prie jūros. Dažniausiai visai netikėtai atsiduriu prie jos. Pavyzdžiui, per paskaitą turėjome įveikti 10 km žygį ir žygiavome palei jūrą. Po to buvo ekskursija – plaukėm į marias. Su draugais dviračiais vėl važinėjomės prie jūros. Visada esu ir stengiuos būti prie jūros, ją matyti. Tai man patinka.“

Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje
Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje

Vaikinas atkreipia dėmesį, kad studijuodamas LAJM ir gyvendamas Dragūnų batalione jis privalo turėti daugiau asmeninės atsakomybės už savo veiklą, savarankiškai priimti sprendimus.

„Dabar pats save turiu daugiau kontroliuoti ir planuoti savo laiką. Man tai nėra sunku ir negąsdina – juk turiu galvą ir esu atsakingas už tą, ką darau“, – pabrėžia kariūnas.

Ekskursijos padeda apsispręsti

Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje
Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje

Apie KJP studijas Lietuvos karo akademijos I kurso kariūnai supažindinami jau Bazinio karinio kurso pabaigoje. Vėliau organizuojama pažintinė išvyka į Klaipėdą, kad plačiau susipažintų su šia specialybe.

„Po ekskursijos į LAJM ir Karo laivų flotilę daug aiškiau supratau studijas, karinį rengimą ir darbą KJP, – prisimena krn. Dovydas Rimdžius. – Manau ir šiemet pirmakursiams išvyka buvo naudinga, padėjo visiškai apsispęsti.“

Kariūnas atvykusiems pirmakursiams pasakojo apie savo patirtį ir studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

Šiemet KJP studijomis susidomėjo ne vienas kariūnas. Pirmakursis Minvydas Keršulis pasakoja, kad ekskursija paliko labai gerus įspūdžius, nes galėjo iš arti pamatyti, kaip jūrininkai dirba KJP, susipažinti su mokymų naujomis technologijomis ir t. t. Tai priežastys, paskatinusios vaikiną ir kitus kariūnus studijuoti KJP.

Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje
Linos Vaitiekūnaitės nuotr./I kurso kariūnų pažintinė ekskursija Karo laivų flotilėje ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų