Rusijos leidinys „Vojennoje obozrenije“ rašo, kad šis Rusijos žingsnis sukels nerimą Jungtinėms Valstijoms, nes Argentina ir jos artima sąjungininkė Venesuela palaiko draugiškus santykius su dar vienu JAV priešu – Iranu.
Leidinys pabrėžia, kad naujos Maskvos karinės bazės ir jos įtakos didinimas Vakarų pasaulyje gali sumažinti Vašingtono įtaką. „Jungtinės Valstijos niekada neturėjo pakankamai priešraketinės gynybos sistemų prie savo pietinių sienų ir negali tinkamai apsiginti nuo raketų smūgio“, – rašo „Vojennoje obozrenije“.
„Liberty Voice“ primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gynybos ministrui Sergejui Šoigu dar vasarį nurodė didinti Rusijos karinę įtaką Lotynų Amerikoje.
S.Šoigu pranešė, kad Rusija plės savo karines bazes užsienyje ir veda derybas dėl jų su Kuba, Vietnamu, Venesuela, Nikaragva, Seišelių salomis, Singapūru.
S.Šoigu vasario 26 d. pranešė, kad Rusija plės savo karines bazes užsienyje ir veda derybas dėl jų su Kuba, Vietnamu, Venesuela, Nikaragva, Seišelių salomis ir Singapūru.
Tiesa, tuomet Venesuela ir Nikaragva neigė tokias derybas, nes šių šalių konstitucijos draudžia įsileisti užsienio šalių karines bazes.
„Liberty Voice“ cituoja šaltinius JAV, kurie tvirtina, kad V.Putinas pirmiausia siekia įkurdinti Rusijos karines bazes Kuboje, Nikaragvoje, Venesueloje ir Argentinoje, nes šios šalys yra artimos Maskvos sąjungininkės. Arčiausiai susitarimo Maskva esą yra su Nikaragva, tačiau kol kas oficialaus patvirtinimo nėra.
Leidinio teigimu, rusų karių pasirodymas Pietų Amerikoje leistų Maskvai daryti įtaką ne tik Lotynų, bet ir Šiaurės Amerikai. Lotynų Amerikos žiniasklaida pabrėžia, kad JAV prezidento Baracko Obamos administracija nedaro nieko, kad bandytų pasipriešinti rusų, iraniečių ar kinų ekspansijai.
Negana to, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry dar lapkritį Amerikos valstybių organizacijai pareiškė, kad Vašingtonas atsisako „Monroe doktrinos“, pagal kurią Europos valstybės negalėjo kištis į Amerikos žemyno reikalus, o Amerika – į Europos.
Teigiama, kad Rusijos strateginiais kariniais partneriais gali tapti Kinija ir Indija. Per oficialią Krymo aneksijos ceremoniją V.Putinas oficialiai dėkojo Kinijai ir Indijai. Kinija su Rusija jau dabar dalyvauja bendruose karinių technologijų projektuose, o Indija itin suinteresuota bendradarbiauti su Rusijos gynybos pramone.
