„Kiekviena NATO aljanse esanti valstybė pati sprendžia, ar teikti letalius ginklus Ukrainai“, – sakė jis parlamentarams.
„Jungtinė Karalystė neplanuoja to daryti, tačiau mes pasiliekame teisę šį klausimą svarstyti“, – kalbėjo jis.
Pasak Ph.Hammondo, Rusija „apsunkino savo pirminio įsiveržimo padarinius“, teikdama karinę paramą savo „įgaliotiniams“, kovojantiems karo draskomoje rytinėje Ukrainoje.
Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės NATO „laikosi bendros nuomonės, kad šio konflikto negalima išspręsti karinėmis priemonėmis, bet mes negalime leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms žlugti“, – sakė jis.
Pirmadienį JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad atidedamas prieštaringai vertinamo sprendimo dėl Ukrainos apginklavimo priėmimas, suteikiant galimybę Prancūzijos ir Vokietijos vadovaujamoms pastangoms susitarti dėl ugnies nutraukimo su Rusija.
Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai trečiadienį susitiks Minske, siekdami susitarti dėl taikos susitarimo, nutrauksiančio 10 mėnesių nesiliaujantį konkliktą, per kurį žuvo daugiau nei 5,4 tūkst. žmonių.
Pasak Ph.Hammondo, Rusija į rytinę Ukrainą yra nusiuntusi šimtus vienetų sunkiosios ginkluotės ir šimtus savo karių, tarp jų ir specialiąsias pajėgas.
„Pastarasis karo veiksmų paaštrėjimas būtų neįmanomas be karinės paramos ir strateginių direktyvų, kurias duoda Rusija“, – sakė jis.
Kijevas taip pat kaltina Maskvą ginklų tiekimu ir gerai ginkluotų separatistų apmokymu, nors Maskva tai neigia.
Antradienį per kelis raketų smūgius Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, kurių taikiniais tapo vyriausybės pajėgų vadavietė ir vienas gyvenamasis rajonas, žuvo mažiausiai šeši civiliai gyventojai, pranešė pareigūnai.
