Įsivaizduokite, kad vieną naktį Lietuvos ir Baltarusijos sieną sergintys pasieniečiai užfiksuoja keistą reiškinį. Pareigūnų monitoriai, kurie susieti su pasienyje įkastais seisminiais davikliais, pradeda vieną po kito siųsti signalus apie žmonių judėjimą. Raudoni signalai margina teritoriją ties Šumsko miesteliu, kuris yra tik už 70 kilometrų nuo Rusijos karinės bazės Baltarusijos Vileikos mieste.
Į tas vietas, kuriose seisminiai davikliai užfiksavo judėjimą, atsisuka dieną ir naktį matančios vaizdo kameros, kurios pritvirtintos prie stebėjimo bokštų.
Bet šie žmonės – ne kontrabandininkai. Net iš naktinių vaizdų galima suprasti, kad Lietuvos pamiške juda kelios gerai ginkluotų įsibrovėlių grupės.
Budintys Vilniaus rinktinės pasieniečiai apie incidentą skubiai praneša Specialiosios paskirties užkardai – pareigūnams, kurie ginkluoti pistoletais kulkosvaidžiais MP5 ir parengti neeilinėms operacijoms. Elitiniai pasieniečiai šoka į visureigius ir juda Šumsko link.
Skubiai pakeliamas pasieniečių sraigtasparnis „Eurocopter“. Po keliolikos minučių dangų skrodžiantys pareigūnai aptinka vieną iš įsibrovėlių grupių, o prabėgus dar kelioms akimirkoms – ir kitas žmogystas.
Sraigtasparnis apšaudomas, tačiau lieka rikiuotėje. „Eurocopter“ tampa savotišku veiksmų koordinavimo centru – pranešinėja apie įsibrovėlių judėjimą Vilniaus rinktinei ir padeda Specialiosios paskirties užkardos vyrams užimti pozicijas.
Šumske pasieniečiai pasitinka ginkluotus įsibrovėlius ugnimi. Prasideda pirmasis susirėmimas su nepažįstamaisiais.
Pirminiais duomenimis, į Lietuvą įsiveržė apie šimtas priešininkų – jų tapatybė nenustatyta, ginkluotos žmogystos neturi skiriamųjų ženklų, tačiau per susirėmimą elgiasi kaip profesionalūs diversantai.
Tikslios informacijos apie įsibrovėlius dar nėra, tačiau, pirminiais duomenimis, į Lietuvą įsiveržė apie šimtas priešininkų – jų tapatybė nenustatyta, ginkluotos žmogystos neturi skiriamųjų ženklų, tačiau per susirėmimą elgiasi kaip profesionalūs diversantai.
Tuo metu lyg išprotėjęs pradeda skambėti Vilniaus rajono policijos komisariato budinčių pareigūnų telefonas. Išsigandę Šumsko gyventojai pranešinėja apie susišaudymą.
Specialiosios paskirties užkardos pasieniečiai spaudžia užpuolikus, todėl šie priversti trauktis. Per susišaudymą nukaunami keli įsibrovėliai, o likę užima Šumsko pradinės mokyklos pastatą, geležinkelio stotį, biblioteką, paštą. Kaukėti kareiviai ten užsibarikaduoja ir smarkiai apšaudo pasieniečius.
Žvalgyba praneša, kad dalis priešų grupuotės į Šumske esančius pastatus galėjo įsiveržti dar prieš kelias valandas ir ten užimti pozicijas – paaiškėjo, kad tąnakt vienu metu buvo suveikusios kelių įstaigų signalizacijos, tačiau atvykę patruliai nieko įtartino nepastebėjo ir buvo nuspręsta, kad tai tik techninis gedimas.
Į incidento vietą jau skrieja antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, kurią ant kojų pakėlė Vilniaus rajono policijos pareigūnai.
Greitojo reagavimo pajėgos, tai – dvi naujos Lietuvos kariuomenės kovinės grupės, kurių paskirtis yra užgesinti hibridinės grėsmės židinius.
Sostinės senamiestyje esančioje Krašto apsaugos ministerijoje šviečia langai – į skubų posėdį atvyksta prezidentė Dalia Grybauskaitė, kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, taip pat – Valstybės gynybos tarybos nariai.
Praėjus kelioms valandoms po neteisėto mūsų valstybės sienos kirtimo priimamas sprendimas aktyvuoti Greitojo reagavimo pajėgas. Tai – dvi naujos Lietuvos kariuomenės kovinės grupės, kurių paskirtis yra užgesinti tokius grėsmės židinius, kaip Šumske.
Šis tekstas - apie šiuos karius.
Užduotis – reaguoti į hibridinį karą
Po rudenį įvykusio NATO viršūnių susitikimo, Lietuvos kariuomenė gavo užduotį – skubiai ėmėsi priemonių, kad galėtų tinkamai reaguoti į aštuonių fazių hibridinį karą.
Lietuvos kariuomenės vadas V.Žukas nurodė iki lapkričio 1-osios sukurti Greitojo reagavimo pajėgas.
„Pagrindinė paskirtis – reaguoti į hibridines grėsmes. Turiu galvoje karą informacinėje erdvėje, nevalstybinių ginkluotų organizacijų veiklą ir išpuolius Lietuvos teritorijoje. Tiek neteisėtai kertant valstybės sieną, tiek pažeidžiant karinio tranzito procedūras. Taip pat neramumus kaimyninėse šalyse“, – pasakojo kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas, brigados generolas Vilmantas Tamošaitis.
Jis yra ir naujųjų Greitojo reagavimo pajėgų vadas.
Nemiegančių karių – apie 1,5 tūkst.
„Tačiau, mano nuomone, pavojingiausia hibridiniame kare yra tai, kad siekiant kuo didesnio poveikio priešininko pajėgoms į mūšio lauką vienu metu integruojamos tiek konvencinės, tiek ir nekonvencinės karo priemonės“, – kalbėjo generolas.
Greitojo reagavimo pajėgas sudaro dvi bataliono kovinės grupės, kuriose yra 700-800 karių: žvalgybos, ugnies paramos, kovinio aprūpinimo, oro gynybos, oro transportavimo, karo policijos, medicininiai, inžineriniai ir kiti Lietuvos kariuomenės vienetai. Kitaip tariant, apie pusantro tūkstančio karių.
Iš kariuomenės biudžeto nepaimtas nė vienas papildomas litas. Naujasis darinys buvo sukurtas perskirstant ir koncentruojant turimus pajėgumus.
Naudojami turimi ginklai ir technika.
Vienos kovinės grupės pagrindą sudaro Algirdo mechanizuotųjų pėstininkų bataliono, o kitos – Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai. Taip pat priskirti kai kurie Specialiųjų operacijų pajėgų, Karinių oro pajėgų ir logistinės paramos kariai.
Vienos kovinės grupės pagrindą sudaro Algirdo mechanizuotųjų pėstininkų bataliono, o kitos – Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai. Taip pat priskirti kai kurie Specialiųjų operacijų pajėgų, Karinių oro pajėgų ir logistinės paramos kariai.
Kitaip tariant, visi šie kariai ir toliau tarnauja savo padaliniuose, atlieka kasdienius darbus, treniruojasi, tačiau žino, kad dabar priklauso Greitojo reagavimo pajėgoms, todėl bet kada gali būti pakelti ant kojų – savo laisvalaikį turi planuoti taip, kad per dvi valandas galėtų atsirasti nurodytoje vietoje.
„Kartu skaičiuojant Greitojo reagavimo pajėgas ir Taikos meto užduočių operacines pajėgas, Lietuvoje šiuo metu budi apie 2,5 tūkst. aukštos parengties ir gerai aprūpintų karių.
Tai yra rimtas atsakas į visas galimas agresijos prieš valstybę formas, stichines nelaimes ar pagalbos civilinei valdžiai atvejus“, – sako generolas V.Tamošaitis.
Pirmieji gins valstybę
Oficialiai naujasis Lietuvos ginklas buvo sukurtas lapkričio pradžioje, tačiau pasirengimą pradėjo anksčiau. Pavyzdžiui, Greitojo reagavimo pajėgos dalyvavo tarptautinėse pratybose „Geležinis kardas 2014“ (angl. – Iron Sword), kurios buvo surengtos Pabradės ir Gaižiūnų poligonuose.
Be to, budintys kariai treniruojasi kartu su tais daliniais, kuriuose yra dislokuoti. Tarkime, Algirdo mechanizuotųjų pėstininkų bataliono kariai, kurie priklauso ir Greitojo reagavimo pajėgoms, treniruojasi su kitais „algirdiečiais“.
Generolas V.Tamošaitis sako, kad dar šiais metais planuojama surengti Jungtinio štabo operacijų centro, kuris atsakingas už Greitojo reagavimo pajėgų valdymą, mokymus. Kitąmet bus organizuojami ir vertinamieji mokymai.
„Pajėgos bus pasiruošusios reaguoti į bet kokį incidentą šalies viduje. Priklausomai nuo aplinkybių, reagavimo laikas bus nuo dviejų valandų iki paros.
Reikiamoje vietoje bus sutelktos konkrečiai užduočiai sukomplektuotos pajėgos iš batalionų kovinių grupių, Specialiųjų operacijų pajėgų, oro transporto vienetų, Karo policijos, logistinių, medicinos vienetų.
Tai toks vienetas, kuris pirmas reaguos esant poreikiui ginti valstybę, jos objektus, žmones, jeigu ištiktų netikėta grėsmė“, – aiškino Greitojo reagavimo pajėgų vadas.
* * *
Išgalvotoje situacijoje pasakojau, kad į skubų posėdį susirinkę valstybės vadovai priėmė sprendimą aktyvuoti Greitojo reagavimo pajėgas. Operacija prasideda.
Praėjus keturioms valandoms po to, kai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto ginkluotų užpuolikų grupės, į Šumską atvyksta Greitojo reagavimo pajėgos. Teritorijoje jau yra Specialiosios paskirties užkardos pasieniečiai, kurie pirmieji stojo į kovą su priešais, taip pat – policijos pareigūnai ir „Aro“ kovotojai.
Dar naktis, tačiau valstybė jau nemiega.
Algirdo mechanizuotųjų pėstininkų bataliono kovinė grupė užima pozicijas pamiškėse ir pelkėse prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Gerai ginkluotų karių užduotis – sulaikyti priešą, jeigu į mūsų valstybę bandytų patekti daugiau kaukėtų užpuolikų.
Likę kariai apsupa Šumskų miestelį. Kariuomenės inžinieriai įrengia blokuojančias pozicijas, užtveria kelius, o Karo policija kontroliuoja judėjimą aplink incidento vietą. Kariai evakuoja miestelio gyventojus.
Įvykių rajone įrengiamas Greitojo reagavimo pajėgų štabas, kuriame dirba karių ir pareigūnų vadai, išskleidžiamos karo medikų palapinės.
Praėjus penkioms valandoms į Šumskų miestelį įžengia vyrai, kurių bijo ir islamo teroristai, ir rusų generolai – prisidengę nakties tamsa gatvėmis slenka mūsų Specialiųjų operacijų pajėgų kariai ir „Aro“ vyrai.
Praėjus penkioms valandoms po pirmųjų signalų apie agresiją prieš Lietuvą, į Šumskų miestelį įžengia vyrai, kurių bijo ir islamo teroristai, ir rusų generolai – prisidengę nakties tamsa gatvėmis slenka mūsų Specialiųjų operacijų pajėgų kariai ir „Aro“ vyrai.
Jų užduotis – šturmuoti pastatus, kuriuose užsibarikadavę priešai, sunaikinti pasipriešinimą ir sulaikyti ginkluotus įsibrovėlius.
Juk šiąnakt jie yra Greitojo reagavimo pajėgų dalis.
