„Naujasis užsakymas <...> užtikrins Švedijos povandeninę (karinę) galią iki 2030 metų“, – sakoma gynybos ministro Peterio Hultqvisto pranešime.
Nors nė vienas švedų karininkas nenustatė, kokios šalies buvo tas nepagaunamas povandeninis mini-laivas, kurio ieškota visą savaitę pernai spalį baigiantis dideliems kariniams manevrams, – dauguma ekspertų mano, kad jis priklausė Rusijai.
Švedijos kariškių nesugebėjimas aptikti šį povandeninį laivą iškėlė klausimų dėl šalies karinių išlaidų, kurios po Šaltojo karo buvo nuolat mažinamos.
Naujosios kartos A26 du povandeninius laivus gamins Švedijos ginklų pramonės grupė „Saab“.
Naujosios kartos A26 du povandeninius laivus gamins Švedijos ginklų pramonės grupė „Saab“; tai kainuos iki 8,2 mlrd. kronų (886 mln. eurų).
Praėjusią savaitę Švedija pareiškė padidinsianti savo išlaidas gynybai 6,2 mlrd. kronų (677 mln. eurų) ir grąžinsianti savo karius į „strategiškai svarbią“ Gotlando salą Baltijos jūroje, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų suaktyvėjimo.
Didžioji dalis tos sumos, kurią planuojama išleisti 2016-2020 metais, bus skirta modernizuoti laivams, skirtiems povandeninių laivų paieškai ir perėmimui.
„Norime sustiprinti savo galimybes medžioti povandeninius laivus“, – sakė gynybos ministras P.Hultqvistas.
Papildomos lėšos taip pat bus naudojamos nuolatiniams kariškių grįžimui į Gotlando salą, esančią tarp pietų Švedijos ir Latvijos. Tai bus daroma pirmąkart per pastaruosius 10 metų.
Ši didžiausia šalies sala yra „strategiškai labai svarbi Švedijai ir visai Baltijos jūrai“, pažymėjo P.Hultqvistas.