Prezidentė: šaukimas į kariuomenę gali tapti būtinybe

Tinkamas kariuomenės rezervas Lietuvai bus svarbus, todėl šaukimas į kariuomenę turi vykti ir po penkerių metų, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje
Dalia Grybauskaitė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Gerai parengtas kariuomenės rezervas Lietuvai bus svarbus ir po 5 metų, todėl pratęsti šaukimą į privalomąją pradinę tarnybą gali tapti būtinybe“, – BNS ketvirtadienį sakė šalies vadovė.

Jos komentarą perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

D.Grybauskaitės teigimu, geopolitinė situacija netapo taikesnė ar saugesnė, o užsienio šalių praktika rodo, kad mažoms ir vidutinio dydžio šalims tikslingiausia turėtų mišrią kariuomenę, sudarytą tiek iš profesionalų, tiek iš šauktinių.

Prezidentė sakė, jog profesionalų kariuomenės Lietuvai ne tik brangiai kainavo, bet ir neužtikrino reikiamo kariuomenės sukomplektavimo ir pakankamo jos rezervo.

Šią savaitę viešėdama su vizitu Šveicarijoje D.Grybauskaitė „gražiu pavyzdžiu“ Lietuvai pavadino šios šalies kariuomenę, grįstą privalomosios karo tarnybos kariais. Gynybai Šveicarijoje skiriama 7 proc. metinio šalies biudžeto, šauktinių kariuomenėje tarnauja 137 tūkst. karių, 39 tūkst. sudaro rezervą

Seimas šį pavasarį Valstybės gynimo tarybos siūlymu grąžino privalomąją karo tarnybą. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją – Rusijos veiksmus Ukrainoje ir išaugusį karinį aktyvumą Baltijos jūros regione. Grąžinus šaukimą siekiama parengti rezervą ir kariais užpildyti kariuomenės dalinius.

Tuomet valdžia skelbė, kad privalomoji karo tarnyba grąžinama penkeriems metams, kasmet į tarnybą pašaukiant 3-3,5 tūkst. karo prievolininkų.

Parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį pareiškė, jog po penkerių metų nereikėtų atsisakyti šaukimo į kariuomenę.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sako, kad šaukimas į Lietuvos kariuomenę turi nenutrūkstamai tęstis ir po penkerių metų, nes tik turėdama mišrią kariuomenę, komplektuojamą iš profesinės, privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo karių, Lietuva būtų pasirengusi savarankiškai priešintis ginkluotos agresijos atveju.

D.Grybauskaitės teigimu, geopolitinė situacija netapo taikesnė ar saugesnė

Per ateinantį penkmetį, anot J.V.Žuko, kariuomenė planuoja suformuoti 15-17 tūkst. karių rezervą, tuo metu ilgalaikėje perspektyvoje siekiamybė yra turėti apie 24 tūkst. karių rezerve. Tokiu būdu parengtasis rezervas būtų triskart didesnis nei reguliariosios pajėgos.

Tuo metu krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vengia tiesioginio atsakymo, ar šaukimas į kariuomenę reikalingas ir po penkerių metų. Anksčiau jis pasisakydavo už kariuomenę, sudarytą iš profesionalų.

Šį rudenį Seimas turėtų priimti teisės aktą, kuriame būtų nustatyta ilgalaikė programa dėl privalomosios karo tarnybos, rugsėjį yra sakęs premjeras Algirdas Butkevičius.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, maždaug 1,1 tūkst. privalomosios karo tarnybos karių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių. Parengtąjį rezervą Lietuvoje sudaro 2,5 tūkst. asmenų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis