„Dabar mes turime daug objektų, išdėstytų skirtingose Vilniaus vietose, kurios nėra pritaikytos kariuomenės reikmėms“, – 15min.lt sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Jis teigė, kad daugelis objektų buvo statyti dar sovietmečiu ar net ir ankstesniais laikais, todėl norint juos atnaujinti reiktų nemažai investicijų.
Naujuosiuose kariniuose miesteliuose būtų statomi administraciniai pastatai, bendro naudojimo patalpos, sandėliai, garažai.
Taip pat – karių fiziniam rengimui reikalingi objektai.
Į juos būtų perkelta beveik visa Vilniuje esanti krašto apsaugos sistemos infrastruktūra.
Sostinėje liktų tik Krašto apsaugos ministerija, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir dar keli mažesni objektai.
Greičiausiai, naujuosiuose Liepkalnio ir Rokantiškių kariniuose miesteliuose įsikurtų Lietuvoje steigiama NATO vadavietė ir atvykstantys sąjungininkų daliniai.
Neatmetama, kad vėliau į naujuosius miestelius būtų perkelti ne tik štabai ir administraciniai padaliniai, bet ir kariai.
J.Olekas pasakojo, kad dar 2006-2007 metais Krašto apsaugos ministerijoje buvo parengtas panašus planas: „Tada mes buvome įvertinę, kurie objektai jau neturi perspektyvos, kuriuos dar galima atnaujinti ir kuriuos galima naudoti. Buvo numatyta, kad teritorijos Rokantiškių kaime ir Liepkalnio gatvėje yra perspektyvios ir jas galima vystyti.“
Naudos naujausias technologijas
Politikas teigė, kad krašto apsaugos sistemai priklausančių objektų sukoncentravimas keliose vietose padėtų sutaupyti. Manoma, kad turėtų sumažėti eksploatavimo ir logistikos išlaidos.
Teigiama, kad statant karinius objektus būtų naudojamos naujausios technologijos, didelis dėmesys skiriamas energijos taupymui, atsinaujinančių išteklių naudojimui, stengiamasi sumažinti šilumos ir vėdinimo kaštus.
Ministras J.Olekas sakė, kad prieš priimant sprendimą buvo konsultuojamasi su Lietuvos kariuomenės atstovais ir sąjungininkais iš NATO.
Be to, naujieji kariniai miesteliai būtų geriau apsaugoti.
Ministras sakė, kad prieš priimant sprendimą buvo konsultuojamasi su Lietuvos kariuomenės atstovais ir sąjungininkais iš NATO. Svarstyta, ar tikslinga keliose vietose sukoncentruoti Vilniuje esančią krašto apsaugos sistemos infrastruktūrą.
„Buvo prieita prie išvadų, kad taip. Ekstremalios situacijos atveju vis tiek vadovaujama būtų iš mobilių vadaviečių, o taikos sąlygomis toks objektų sukoncentravimas leistų efektyviau išnaudoti infrastruktūrą“, – 15min.lt kalbėjo ministras.
Kaina – apie 67 mln. eurų
Politikas sakė, kad šiuo metu jau vyksta darbai – formuojamos projektinės užduotys, projektas derinamas su Vilniaus miesto savivaldybe.
Norime baigti kuo greičiau, tačiau nežinome, kaip judės projektavimas, kaip judės reikalai su savivalda. Tikimės, kad po dvejų ar trejų metų kažkas jau galėtų įsikelti į tuos objektus, – sakė J.Olekas.
„Norime baigti kuo greičiau, tačiau nežinome, kaip judės projektavimas, kaip judės reikalai su savivalda.
Tikimės, kad po dvejų ar trejų metų kažkas jau galėtų įsikelti į tuos objektus“, – sakė J.Olekas.
Planuojama, kad Liepkalnio ir Rokantiškių karinių miestelių statyba bus pradėta kitąmet.
Tikimasi, kad projektas kainuos apie 67 mln. eurų, o visiškai užbaigtas bus 2022 metais.
J.Olekas sakė, kad dabartiniai krašto apsaugos sistemai priklausantys pastatai Vilniuje bus parduoti: „Manome, kad tai leistų padengti didžiąją dalį projekto išlaidų.“
