Šiemet į juos planuojama pakviesti apie 700 karių. Šaukimas prasidėjo šių metų sausio 7 d., pirmuoju kvietimu planuojama pakviesti 60 karių.
Antradienį laidoje „Ryto tema“ su buvusia Krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičienė, dabartiniu ministru Juozu Oleku ir saugumo ekspertu Ignu Stankovičiumi buvo kalbamasi apie tai, ar nesuklydo Lietuva atsisakydama šauktinių kariuomenės ir kaip bus užtikrinamas šalies kariuomenės rezervas.
Į klausimą, ar pavyks pirmuoju šaukimu surinkti reikiamą skaičių karių į bazinius mokymus, ministras J.Olekas užtikrino, kad pavyks. „Iki šiol savanorių netrūkdavo ir visada norinčių atsirasdavo daugiau nei galima priimti atsižvelgiant į kariuomenei skiriamus finansinius resursus“, – sakė KAM vadovas.
Anot J.Oleko, Seimas gali atnaujinti šaukimą į privalomąją karinę tarnybą, tačiau tam turi būti rimta priežastis – reali grėsmė šaliai.
Anot J.Oleko, Seimas gali atnaujinti šaukimą į privalomąją karinę tarnybą, tačiau tam turi būti rimta priežastis – reali grėsmė šaliai. „Manau, kad taikos metu užtenka tiek karių, kiek paruošiame per bazinius karinius mokymus. Dabar Lietuvos kariuomenėje tarnauja tie kariai, kurie yra praėję ilgalaikį paruošimą. ", – „Laisvajai bangai“ teigė pašnekovas.
Buvusi Krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė nesutiko su J.Oleko nuomone, kad Lietuvos kariuomenė yra gerai parengta. Pašnekovės teigimu, reikia labai daug padaryti, kad Lietuva būtų rimtai pasirengusi atremti grėsmes, jei tokios iškiltų ir nors Lietuvos kariuomenė yra motyvuota, tačiau jai labai trūksta aprūpinimo, tinkamo fisansavimo, nėra pakankamai parengtas žmonių ir mobilizacijos rezervas. „Dabar bandoma taisyti padėtį, į kurią įstūmė 2008 m. įstatymas priimtas labai staiga, kuris mus užklupo netikėtai. Esu įsitikinusi, kad tai buvo priešrinkiminis triukas, sudavęs labai stiprų smūgį kariuomenei: apkarpytas biudžetas, nepakankamas skaičius šauktinių, neparengta alternatyva rezervo rengimui“, – savo nuomonę dėstė Seimo narė.
Pasak R.Juknevičienės, per ketverius metus atsirado supratimas, kad reikia kariuomenės, kad reikia ruošti šauktinius, atsargos karininkus, taip pat buvo parengti visi reikalingi įstatymai, koncepcijos, siekiant užpildyti atsiradusią spragą, kuri atsivėrė po stojimo į NATO.
„Ne paslaptis, kad dauguma ėmė galvoti, jog nebereikia rūpintis krašto apsauga, kad kažkas ateis ir mus apgins. Tačiau Gruzijos karas parodė, jog nesame tokie saugūs. Šiandien jau ir NATO kalba apie rezervo rengimą. 700 karių per metus baziniuose kariniuose mokymuose – per metus yra mažas skaičius, tačiau tai geriau negu nieko. Džiaugiuos bent tuo, kad jaunimas gimęs Lietuvoje labai noriai renkasi šiuos mokymus. Be to yra parengta ir skatinimo programa, kuri įtakoja tai, kad jaunimas renkasi karinius mokymus“, – laidai sakė buvusi ministrė.
Kalbant apie karių rezervą, dabartinis Krašto apsaugos ministras mano, kad Lietuvoje jis yra pakankamas, kadangi yra savanoriškos krašto apsaugos pajėgos, Šaulių sąjungą, kuri dirba su jaunimu. R.Juknevičienės nuomone, dabartiniui ministrui daugiausia dėmesio teks skirti ne tik karinio šalies rezervo užtirkrinimui, bet ir pasirūpinti ginkluotės modernizavimu, ypatingai sausumos pajėgoms.
Saugumo eksperto I.Stankovičiaus nuomone, šauktinių kariuomenės tikslas yra ne vien gynybinio žmogiško potencialo didinimas, bet ir tam tikras pilietiškumo ugdymas, ypatingai mūsų šalyje, kuri taip ilgai buvo svetimos kariuomenės maitintoja. Pašnekovas džiaugiasi, kad nuo neigiamos nuomonės apie kariuomenę, lietuviai labai greitai pakeitė į teigiamą.
„Aš tik už tai, kad šauktinių sistema būtų atgaivinta ir jei ne ta pačia forma, tai bent kita, įtraukiant jaunuolius. Manau, kad kiekvienas save gerbiantis jaunas žmogus turi būti pasirengęs savo šalies gynybai“, – „Laisvajai bangai“ sakė ekspertas.
I.Stankovičiaus teigimu, 700 šauktinių per metus tikrai nepakanka, bet reikia žiūrėti į bendrą dinamiką, kurią kuria Krašto apsaugos ministerija.
