Trečiadienis, spalio 29 d., Barenco jūra: iš povandeninio atominio laivo „Jurij Dolgorukij“ buvo iššauta tarpžemyninė raketa „Bulava“.
Ketvirtadienis, spalio 30 d., Norvegijos ir Juodoji jūros: NATO naikintuvai palydėjo pavojingai priartėjusius šešis Rusijos strateginius bombonešius Tu-95.
Šeštadienis, lapkričio 1 d., Pleseckas Archangelsko srityje: iššautas tarpžemyninis branduolinis užtaisas „Topol-M“.
Nuolatiniai bandymai
Vos per kelias dienas Rusija, kaip rašo Tvn24.pl, parodė savo branduolinius pajėgumus. Arba, kaip pastebi Norvegijos portalo „Barents Observer“, skirto saugumo klausimams, publicistas Thomas Nilsenas, rusai per vos 72 valandas išbandė visą savo branduolinį arsenalą. O jame – jūros, oro, sausumos pajėgos. Vienas iš komponentų – strateginiai bombonešiai, pernešantys branduolinį ginklą. Antrasis – balistinės tarpžemyninės raketos, paleidžiamos iš sausumos. Trečiasis komponentas yra branduolinės raketos, paleidžiamos iš atominių povandeninių laivų.
Tad tokia triada suteikia galimybes smogti branduolinius smūgius iš sausumos, jūros ir oro. Tad priešas „pirmuoju smūgiu“ negali sunaikinti viso branduolinio arsenalo, o jam atsakyta bus taip pat branduoliniu ginklu.
Strateginės jūrų pajėgos yra viena iš Rusijos karinio laivyno dalių, o pastarasis turi išskirtines teises karinėse pajėgose. Šiuo metu branduolinis arsenalas jūroje yra 10 povandeninių laivų, turinčių apie 100 tolimojo nuotolio raketų ir per 400 galvučių. Iš keturių laivynų du turi branduolinį ginklą – Šiaurės (apie 80 proc.) ir Ramiojo vandenyno (20 proc.).
„Bulava“ nukrito Kamčiatkoje
Spalio 29-ąją Barenco jūroje iššauta tarpžemyninė raketa „Bulava“ iš povandeninio atominio laivo „Jurij Dolgorukij“. Kaip ir buvo numatyta, užtaisas nukrito poligone Kamčiatkoje. „Tarpžemyninės balistinės raketos „Bulava“ iššovimas buvo surengtas, nes povandeninis laivas turėjo užtaisų komplektą, o šūvis paleistas pirmą kartą pagal karinio parengimo planą, kai laivas „Jurij Dolgorukij“ tapo Pavandeninių pajėgų Šiaurės karinio laivyno dalimi“, – aiškino Rusijos Gynybos ministerija.
Spalio 29-ąją Barenco jūroje iššauta tarpžemyninė raketa „Bulava“ iš povandeninio atominio laivo „Jurij Dolgorukij“. Kaip ir buvo numatyta, užtaisas nukrito poligone Kamčiatkoje.
Ankstesni užtaisų „Bulava“ bandymai, pradėti dar 2003 metais, nebuvo itin sėkmingi.
Branduolinio Rusijos arsenalo komponentai ore yra 66 sunkieji bombonešiai, aprūpinti raketomis su branduolinėmis galvutėmis. Pagrindinė strateginės aviacijos bazė yra Engelso mieste Saratovo apskrityje. Kaip tik iš čia pakilo mažiausiai šeši rusų lėktuvai, sukėlę NATO aviaciją taip, kaip to dar nėra buvę nuo Šaltojo karo laikų.
Nuolat kėlė NATO naikintuvus
Spalio 28-29 dienomis keturi dideli lėktuvų junginiai, jau neskaičiuojant pavienių incidentų, pakėlė į dangų Norvegijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos, Portugalijos, Turkijos ir Baltijos oro erdvę saugančių NATO sąjungininkų naikintuvus. Iki spalio 30-osios iš viso buvo palydėti 26 Rusijos orlaiviai.
Maskva priminė Vakarams, kad Rusija yra didelė branduolinė imperija.
Visi šie incidentai ir Rusijos karinių pajėgų veiksmai liudija šios šalies bandymus įbauginti kitas šalis bei pademonstruoti savo jėgą. Šių metų spalio pradžioje JAV administracija paskelbė ataskaitą, kad nuo pat šaltojo karo pabaigos pirmą kartą Rusijoje išaugo turimų strateginių branduolinių galvučių skaičius Barenco ir Baltosios jūrų regionuose.
Maskva priminė Vakarams, kad Rusija yra didelė branduolinė imperija. Parodė Skandinavijos šalims, o tarp jų ir neutraliosioms Švedijai bei Suomijai, kad Šiaurė Kremliui yra prioritetinis regionas.
O provokaciniai bombonešių skrydžiai rusams nėra vien tik galimybė išbandyti NATO budrumą. Bombonešių skrydžiai kartu su tarpžemyninių raketų bandymais yra įspėjamasis ženklas ir JAV. Ir branduolinės jėgos demonstravimas.
