Tuo tarpu NATO griežtai atmetė prielaidą, kad ji kelia grėsmę Rusijai, taip pat apkaltino Maskvą grėsmės Europos saugumui kėlimu.
Naujoji doktrina, paskelbta tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, atspindi Kremliaus pasiruošimą griežčiau reaguoti veiksmus, kuriuos jis laiko JAV vadovaujamomis pastangomis izoliuoti ir susilpninti Rusiją.
Šiame dokumente išlaikyta ankstesnės, 2010 metų, redakcijos karinės doktrinos nuostata dėl branduolinių ginklų naudojimo.
Ja sakoma, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus, atsakydama į branduolinių arba kitų masinio naikinimo ginklo panaudojimą prieš šalį arba jos sąjungininkes, taip pat tuo atveju, kai agresija, per kurią naudojama konvencinė ginkluotė, sukelia grėsmę Rusijos valstybės egzistavimui.
Pažymėtina, kad pirmąkart naujoje doktrinoje pasakyta, kad Rusija gali panaudoti preciziškai nutaikomus ginklus kaip dalį atgrasymo priemonių. Dokumente nenurodoma, kada ir kaip Maskva galėtų panaudoti tokius ginklus.
Iš konvencinių precizinių ginklų dažniausiai naudojamos balistinės raketos, iš oro arba povandeninių laivų paleidžiamos sparnuotosios raketos, valdomos aviacijos bombos ir artilerijos sviediniai.
29 puslapių doktrinoje apžvelgiamos pagrindinės grėsmės Rusijos saugumui ir galimos atsako priemonės. Tai jau trečioji šio dokumento redakcija, paskelbta nuo V.Putino išrinkimo prezidentu 2000 metais.
Doktrinoje pagrindine karine grėsme Rusijai įvardijamas „Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) jėgos potencialo stiprinimas ir globalių funkcijų, realizuojamų pažeidžiant tarptautinės teisės normas, priskyrimas (Aljansui); NATO narių karinės infrastruktūros priartinimas prie Rusijos Federacijos sienų, taip pat ir plečiant bloką“.
Dokumente pabrėžiama, kad užsienio karinių pajėgų dislokavimas Rusijos kaimyninių šalių teritorijose gali būti naudojamas „politiniam ir kariniam spaudimui“.
Dokumente kalbama apie būtinybę ginti Rusijos interesus Arktyje, kur tirpstant ledynams aštrėja tarptautinė konkurencija dėl to regiono didžiulių naftos ir kitokių išteklių.
Be kita ko, dokumente kalbama apie būtinybę ginti Rusijos interesus Arktyje, kur tirpstant ledynams aštrėja tarptautinė konkurencija dėl to regiono didžiulių naftos ir kitokių išteklių.
Rusija daugiausia remiasi savo branduoliniu atgrasinimu, nes gerokai atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir jų sąjungininkių NATO tiksliųjų įprastinių ginklų gamyboje. Tačiau pastaruoju metu Maskva spartina savo karinį modernizavimą, perka daugybę naujos ginkluotės ir intensyvina karinius manevrus; taip pat padidino oro erdvės virš Baltijos jūros patruliavimą.
Anksčiau šį mėnesį Rusija demonstravo savo raumenis oru perkeldama modernių raketų „Iskander“ į Karaliaučiaus sritį, esančią tarp NATO narių Lenkijos ir Lietuvos. Po pratybų šios raketos buvo pargabentos atgal į nuolatinę jų bazę; toks raketų dislokavimas parodė rusų kariškių pasirengimą greitai pakelti savo statymą krizės atveju.
Atsakydama į NATO raketinės gynybos planus, Rusija vis grasina nuolatiniu raketų „Iskander“ dislokavimu Karaliaučiaus srityje; jos gali smogti taikiniams, esantiems net už 480 kilometrų, ir itin taikliai. „Iskander“ gali nešti tiek branduolinį, tiek įprastą užtaisą.
Papildyta 12.45 val. NATO: niekam nekeliam grėsmės
NATO atstovė Oana Lungescu savo pranešime komentavo, kad Aljansas „nekelia jokios grėsmės Rusijai arba kuriai nors kitai šaliai“.
„Bet kokie NATO žingsniai, žengti jos narių saugumui užtikrinti, yra aiškiai ginamojo pobūdžio, proporcingi ir atitinkantys tarptautinę teisę, – pabrėžė ji. – Iš tikrųjų būtent Rusijos veiksmai, taip pat ir dabar Ukrainoje, pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia grėsmę Europos saugumui.“
Rusijos santykiai su Vakarų šalimis dabar yra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo; NATO nutraukė ryšius su Maskva, kai Kremlius kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Kijevas ir Vakarų šalys taip pat kaltina Maskvą prorusiško sukilimo kurstymu rytų Ukrainoje, kur siunčiami kariai ir ginkluotė, nors Kremlius tokius kaltinimus neigia.
Ekonomikos krizė gali tapti iššūkiu ambicingai Rusijos ginkluotųjų pajėgų modernizacijos programai.
2010 metais NATO atnaujino savo vadinamąją Strateginę koncepciją, kurioje sakoma, kad „atgrasymas, pagrįstas atitinkamu branduolinių ir konvencinių pajėgumų deriniu, išlieka pagrindiniu elementu“ Aljanso bendrojoje strategijoje.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) paskelbė Maskvai sankcijas, padidinusias Rusijos ekonomikos rūpesčius ir prisidėjusias prie drastiško rublio kurso nuosmukio: šalies valiuta šiais metais nuvertėjo beveik perpus.
Ekonomikos krizė gali tapti iššūkiu ambicingai Rusijos ginkluotųjų pajėgų modernizacijos programai, bet kol kas Kremlius nerodė jokių ženklų, kad ketina ją mažinti.
Pagal tą programą planuojama įvesti į ginkluotę naujų tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių nešti branduolinius užtaisus, pastatyti naujų atominių povandeninių laivų ir smarkiai atnaujinti Rusijos konvencinių ginklų arsenalą.
Rusija ypač susirūpinusi dėl JAV kuriamos karinės programos „Staigus pasaulinis smūgis“ (Prompt Global Strike), kuri būtų pajėgi itin tiksliai smogti taikiniams bet kur pasaulyje per vienos valandos laikotarpį.
Naujoje Rusijos doktrinoje ši JAV programa, kartu su NATO priešraketinės gynybos planais, įvardijama kaip itin svarbus destabilizuojantis veiksnys.
Rusijos pareigūnai sakė, kad Maskva kuria atsvarą naujiems JAV ginklams, bet detalių neatskleidė.
Maskvoje dirbantis nepriklausomas karybos ekspertas Aleksandras Konovalovas sakė, kad karinėje doktrinoje paminėta galimybė naudoti preciziškai nutaikomus konvencinius ginklus kaip „strateginę atgrasymo priemonę“ skamba neapibrėžtai, tačiau ji gali būti užuomina apie naujus ginklus.
„Tai gali reikšti, kad bus sukurta ginklų sistemų, dėl kurių NATO negalėtų planuoti staigaus pirmojo smūgio, nes tai lemtų galingą atsaką, – sakė analitikas. – Tai leistų (Rusijai) primesti savo valią priešui, nenaudojant branduolinių kovinių galvučių.“
