Tai nutiko prieš kelis mėnesius vienoje Vilniaus ligoninėje. Apie šią situaciją papasakojo pareigūnas, kuris yra atsakingas už Lietuvos informacinės erdvės saugumą. Jis taip pat laukė eilėje prie gydytojo kabineto ir stebėjo teatrališką senolio pasirodymą.
„Tas vyras turėjo puikią iškalbą. Staiga jis pradėjo piktai kalbėti su savimi, bet pakankamai garsiai, kad girdėtų kiti“, – pasakojo pareigūnas. Tokie senolių monologai viešose vietose yra vienas iš pareigūnų stebėjimo objektų.
Nepažįstamasis garsiai su savimi diskutavo, kad sovietiniai valstybės lyderiai buvo tokie seni ir sukriošę, kad politikoje nieko nesuprato ir nesugebėjo valdyti šalies. Ir tada netikėtai pridūrė: visai kaip Valdas Adamkus.
Paprastiems žmonėms gal tai atrodė normalu, nes pagyvenę žmonės dažnai skundžiasi politikais, bet aš klausiausi ir stebėjausi, kaip puikiai sudėliotos jo žinutės! Kaip iš KGB vadovėlio.
„Paprastiems žmonėms gal tai atrodė normalu, nes pagyvenę žmonės dažnai skundžiasi politikais, bet aš klausiausi ir stebėjausi, kaip puikiai sudėliotos jo žinutės! Kaip iš KGB vadovėlio“, – sakė pareigūnas.
Po kelių akimirkų vyras atsistojo ir nuėjo nesulaukęs savo eilės pas gydytoją. Pareigūnas, kuris stebėjo šią situaciją, pasakojo, kad vėliau senolį pamatė jau prie kito mediko kabineto.
Sakote, kad situacija keista, o pasakojimas skamba paranojiškai? Tačiau informaciniuose mūšiuose kariaujantiems pareigūnams taip jau neatrodo.
Tikslas – paskleisti paniką
Gandų skleidimas ir valdymas. Tai vienas iš seniausių ir efektyviausių KGB metodų, kuris šiuo metu yra naudojamas Rusijos specialiųjų tarnybų Vakarų šalyse.
Tai – sudėtinė informacinio karo dalis, kuri savo poveikiu ir tikslais primena komentarus po straipsniais internete. Gandas turi atrodyti kaip paprasto žmogaus nuomonė apie Lietuvos valstybę, valdžią, politikos elitą, kariuomenę ar teisėsaugą. Tiek gandų skleidėjai, tiek samdyti anoniminiai komentatoriai siekia visuomenėje paskleisti abejones, nerimą, o karo atveju – net paniką. Viską, kad atsirastų kritinė masė žmonių, nepasitikinčių Lietuvos valstybe ir pasiruošusių paimti ginklą, kad padėtų mūsų šalyje įtvirtinti prorusišką režimą.
„Visi esame girdėję nešiojamus gandus, kad profesorius Vytautas Landsbergis yra žydas. O kur mes tai girdėjome? Juk niekas apie tai niekur nerašė“, – vieną iš pavyzdžių pateikė pareigūnas.
Gandų skleidimas ir valdymas. Tai vienas iš seniausių ir efektyviausių KGB metodų, kuris šiuo metu yra naudojamas Rusijos specialiųjų tarnybų.
Tokie gandų skleidėjai kaip tas senolis ligoninėje dažniausiai yra buvę Komunistų partijos aktyvistai arba KGB darbuotojai, šiuo metu senstantys Lietuvoje, tačiau vis dar palaikantys ryšius su buvusiais bendražygiais sovietinėse jėgos struktūrose.
Priešiškai valstybei jie tarnauja ne už pinigus, bet iš idėjos – remdami dabartinį Rusijos režimą, kuris yra sukonstruotas iš subyrėjusių KGB detalių.
Gandai ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe yra skleidžiami ne tik ligoninėse, viešajame transporte, parduotuvėse ir turguose, bet ir socialiniuose tinkluose.
„Tai vadinamoji šeštoji kolona“, – sakė už Lietuvos informacinės erdvės saugumą atsakingi pareigūnai.
Šeštoji kolona – ir „Facebook“
Už Lietuvos saugumą atsakingi pareigūnai šeštąja kolona vadina žmones, kurie gyvena Lietuvoje, yra piliečiai, tačiau informacinėmis ir psichologinėmis priemonėmis kovoja prieš mūsų valstybę.
Nuo vadinamosios penktosios kolonos jie skiriasi tuo, kad įžengus priešų kariams jie nepaimtų ginklo ir nešaudytų į Lietuvos gynėjų nugaras – iki paskutinės akimirkos, iki demaskavimo, jie stengtųsi neišsiduoti, kad tarnauja priešui, apsimestų mūsų valstybės patriotais, tačiau skleisdami abejones ir paniką, vykdytų informacines diversijas.
Prie šeštosios kolonos atstovų galima priskirti ir lietuviškus „Facebook“ veikėjus, kurie pasakoja apie slaptus Amerikos sąmokslus prieš Lietuvą, ragina garinti actą, skleidžia gandus apie Malaizijos lėktuvą, garbina Vladimirą Putiną, Donbaso teroristus, šaiposi iš Lietuvos ir mūsų gynybos.
Pavyzdžiui, niekas jau ir nesusektų, kas lietuviškame „Facebook“ paskleidė gandą apie tai, kad teroristų numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas buvo prikrautas lavonų ir numestas šalia Donecko. Arba kas Vakarų Lietuvoje paskleidė gandus apie tariamą „Swedbank“ bankrotą.
Pareigūnai sako, kad su šia problema ypač plačiu mastu susiduria Ukrainos kariuomenė. Socialiniuose tinkluose ir tarpuvartėse sklinda legendos apie dešimtis tūkstančių išžudytų Ukrainos karių, vadų parsidavimą, išdavystes ir vis dar klestinčią korupciją, teroristams parduodamus ukrainiečių ginklus.
Tokiomis priemonėmis šeštoji kolona gali smarkiai pakirsti valstybės valią priešintis, todėl tokių šešėlinių veikėjų indėlis konfliktinėse situacijose gali būti labai didelis.
Pavyzdžiui, kai 1514 metais prie lietuvių karių užimto Smolensko miesto artinosi Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, parsidavęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjas Mykolas Glinskis skleidė paniką pasakodamas apie maskvėnų žiaurumą ir smarkiai pakirto karių valią priešintis.
Gandai yra labai pigus ir efektyvus informacinio karo ginklas – juk labai sunku demaskuoti tokius gandų skleidėjus, nes jie savo ardomąją veiklą vykdo tiesiog reikšdami savo anoniminę nuomonę viešose erdvėse. Beveik neįmanoma įrodyti, kad valdžią ir kariuomenę kritikuojantis senukas dirba svetimai valstybei – gal jis tikrai nepasitiki savo šalimi ir yra sunerimęs dėl saugumo.
Už mūsų šalies saugumą atsakingi pareigūnai pabrėžė – Kremliaus informacinės įtakos agentai Lietuvoje šiuo metu yra labai suaktyvėję, o tai rodo, kad mūsų valstybėje jau dabar Rusija kariauja hibridinį karą.
Tokį pat karą, kuris griauna Ukrainos miestus.
Apie hibridinį karą – iš generolo lūpų
Dabar apie hibridinį karą plačiai kalba ir Lietuvos, ir Vakarų žiniasklaida, tačiau apie naujo modelio karybą Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas prabilo dar 2013 metais. Tada jis žurnalistams pasakojo, kad Kremlius atnaujina ne tik kariuomenę, techniką, tobulina karių įgūdžius, bet ir kuria naują Rusijos karinę doktriną.
Tuo metu dar buvo sunku prognozuoti, kad rusų kariuomenė okupuos Krymą ir organizuos teroristinį judėjimą Pietryčių Ukrainoje. Tačiau dabar jau aišku, kad rusų generolo žodžiai skambėjo pranašiškai.
Generolas V.Gerasimovas jau tada pasakojo, kad ateityje Rusija neskelbs karo – agresyvūs veiksmai prieš kitas valstybes bus vykdomi taikos metu. Generolas teigė, kad susirėmimai bus vykdomi be šūvių, o tokius veiksmus įgyvendins ypač manevringos specialiųjų operacijų pajėgų grupės.
Generolas V.Gerasimovas jau tada pasakojo, kad ateityje Rusija neskelbs karo – agresyvūs veiksmai prieš kitas valstybes bus vykdomi taikos metu. Generolas teigė, kad susirėmimai bus vykdomi be šūvių, o tokius veiksmus įgyvendins ypač manevringos specialiųjų operacijų pajėgų grupės.
Būtent taip Kryme elgėsi Rusijos diversantai, kuriuos žiniasklaida taikiai pavadino „žaliaisiais žmogeliukais“: Rusijos specialiųjų operacijų pajėgų 22-oji brigada ir „Specnaz“ 45-oji brigada žaibiškai, per naktį, užėmė svarbiausius objektus, be šūvių užblokavo Ukrainos karinius dalinius ir perėmė pusiasalio kontrolę.
Tik tada į Krymą įžengė reguliarioji kariuomenė, o specialiosios pajėgos atsitraukė.
Pernai pristatydamas naująją karybos koncepciją, generolas V.Gerasimovas kalbėjo ir apie tai, kad hibridiniame kare bus naudojami ginkluoti civiliai, kuriems vadovaus profesionalūs Rusijos karininkai.
Tuo metu buvo sunku įsivaizduoti, kaip šitos Kremliaus generolų idėjos atrodys realybėje, tačiau dabar tai matome Pietryčių Ukrainoje.
Ir Baltijos šalyse.
Lietuvoje įgyvendina pirmąją fazę
Hibridinis karas, apie kurį prieš metus kalbėjo Rusijos Generalinio štabo viršininkas, yra skirstomas į aštuonias fazes (išvardintos teksto apačioje, – red. past.). Šį planą pernai sukūrė rusų karinių idėjų generatoriai „Tchekinov & Bogdanov“.
Pareigūnai sako, kad mūsų šalyje Rusijos specialiosios tarnybos kol kas įgyvendina pirmojo etapo veiksmus, tačiau bando pereiti į antrąją fazę. Ukrainoje hibridinis karas jau pasiekė šeštąjį etapą.
Už Lietuvos saugumą atsakingi pareigūnai sako, kad kol kas mūsų šalyje rusai taiko nekarines, asimetrines priemonės, kurių tikslas – sukurti Maskvai palankią politinę, socialinę, ekonominę ir karinę aplinką.
Pirmąją hibridinio karo fazę galima pavadinti informaciniu karu, apie kurį pastaruoju metu Lietuvoje kalba ir kariuomenė, ir politikai, ir mokslininkai.
„Iš esmės, šitoje fazėje jie bando paruošti dirvą. Jiems reikia suformuoti palankią informacinę aplinką, kad prasidėjus aktyviajai fazei, koviniams veiksmams, niekam nei Lietuvoje, nei Rusijoje, nei kitose šalyse nekiltų klausimų, kodėl tai vyksta“, – sakė už Lietuvos informacinės erdvės saugumą atsakingas pareigūnas.
Kitaip tariant, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bandoma sukurti tokias visuomenės kormoranų kolonijas, kuri padėtų tirpdyti mūsų gynybą ir galėtų įžiebti konfliktą šalies viduje.
Žiniasklaidos istorijose – „fašistai“ ir „engiami“ rusai
Lietuvos analitikai sako, kad maždaug prieš tris mėnesius Kremliaus specialiųjų tarnybų energija vėl buvo nukreipta į Baltijos šalis. Per Rusijos naujienų portalus, tokius kaip lenta.ru arba regnum.ru, bandoma parodyti, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra pažeidžiamos rusų teisės.
Tarkime, prieš tris mėnesius Rusijoje buvo skelbiama, kad išleista knyga „Etninė politika Baltijos šalyse“. Joje teigiama, kad mūsų valstybėse rusai negali mokytis savo gimtosios kalbos, švietimo sistema juos ignoruoja, rusai yra izoliuoti nuo visuomenės.
„Pabaltijyje rusų mokyklos paliekamos be rusų kalbos, todėl galiausiai lieka be mokinių“, – šitą citatą iš šios knygos prieš kelis mėnesius plačiai tiražavo didžiosios Rusijos žiniasklaidos priemonės.
Tuo pat metu oficialūs Maskvos pareigūnai vėl pradėjo aiškinti, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse atgimsta fašizmas.
Pavyzdžiui, regnum.ru publikavo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą „Rusija neleis Europoje atgimti fašizmui“, o tekstą iliustravo kelių metų senumo nuotrauka iš vadinamųjų Kovo 11-osios eitynių Vilniuje. Nuotraukoje stambiu planu pavaizduota svastika.
Taikosi ir į ministrus
Pagal naująjį Rusijos karybos modelį, įgyvendinus pirmąją fazę ir paruošus informacinę dirvą, bandoma pereiti į antrąjį etapą – specialiosiomis operacijomis siekiama suklaidinti atakuojamos valstybės politinius ir kariuomenės lyderius.
Šiuo atveju, pagrindiniu ginklu tampa tokios specialiosios tarnybos kaip GRU. Per diplomatinius kanalus, žiniasklaidą, Kremliaus kontroliuojamus vyriausybės narius arba kariuomenės lyderius bandoma paskleisti neteisingą informaciją, gynybą silpninančius įsakymus, direktyvas ir instrukcijas jėgos struktūroms.
Negalima teigti, kad antroji hibridinio karo fazė jau yra įgyvendinama Lietuvoje. Tačiau yra požymių, kad, pasinaudojusi savo įtakos agentais, Rusija gali bandyti klaidinti Lietuvos valstybės lyderius.
Tai nereiškia, kad vienas ar kitas Vyriausybės ministras gauna pinigus iš Kremliaus – Rusijai gali tarnauti aplink įtakingus politikus esantys žmonės. Tarkime, kokio nors ministro patarėjas gali bandyti prastumti įstatymo projektą, kuris susilpnintų Lietuvos gynybą.
Ukrainoje – aktyvioji fazė
Antroji hibridinio karo fazė buvo visiškai įgyvendinta Ukrainoje 2010 metais, kai valstybės vairą perėmė prorusiškas Regionų partijos lyderis Viktoras Janukovyčius. Maskvai tarnaujantis politikas turėjo visas galimybes ardyti valstybę ir kariuomenę.
Po V.Janukovyčiaus išrinkimo, už Rusijos pinigus galutinai buvo nupirktas politinis elitas, o panaudojus propagandą, informacines atakas ir psichologines operacijas visiškai destabilizuota padėtis valstybėje.
Ukrainoje buvo sukurta tokia socialinė aplinka, kad atsirado grupės žmonių, kurios išdrįso į rankas paimti ginklus, išeiti į gatves, užblokuoti kelius, statyti barikadas ir taip galiausiai – perimti Donbaso miestų kontrolę.
Šiuo metu Ukrainoje hibridinis karas perėjo jau į šeštąją fazę, kuri yra vadinama aktyviąja, kai vykdomi kariniai veiksmai ir plataus masto žvalgyba.
Kaip teigia patys Rusijos generolai, šioje fazėje jau yra naudojamos visos kariuomenės rūšys, metodai ir formos. Įskaitant ir specialiųjų operacijų pajėgas, kurios vadovauja ginkluotiems civiliams, artileriją, žvalgybą iš kosmoso, pramoninį, kibernetinį ir slaptųjų tarnybų šnipinėjimą.
Gąsdina radiacija ir biologiniu ginklu
Rusams liko tik du žingsniai, kad Ukrainoje visiškai įgyvendintų savo naująją hibridinio karo strategiją. Jeigu Kremlius ryšis žengti šį žingsnį, tai pasaulį sudrebins dar niekada nenaudotos karinės technologijos. Greičiausiai, tai sukeltų didelį karinį konfliktą.
Pagal naująją Rusijos karo koncepciją, septintojoje fazėje prieš užpultą valstybę naudojamos Karinės oro pajėgos, labai tiksliai pataikanti tolimoji artilerija. Taip pat tokie naujo pavyzdžio ginklai, kurie skleidžia mikrobangas, radiaciją ir šaudo nemirtinais biologiniais užtaisais. Rusų generolai teigia, kad būtų naudojami net erdvėlaiviai.
Tai reikštų, kad būtų masiškai naikinami Ukrainos žmonės, valstybės technologijos ir strateginiai objektai. Nuo piliečių iki vyriausybinių duomenų bazių, nuo karių iki fabrikų.
Ir tik aštuntojoje fazėje į Ukrainą jau oficialiai įsiveržtų Rusijos kariuomenė, kuri sunaikintų dar likusius pasipriešinimo židinius.
Už Lietuvos saugumą atsakingi pareigūnai sako, kad labai sunku nustatyti, kada Kremliaus generolai ryšis žengti likusius du žingsnius – vis dėlto, Rusijos plano detalės nėra tiksliai žinomos, todėl neaišku, kokių aplinkybių reikia septintosios ir aštuntosios fazės įgyvendinimui.
Spėjama, kad artimiausiu metu Rusijos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgos gali bandyti Kijeve įžiebti maištus, kurie peraugtų į teroristinius judėjimus ir dar labiau destabilizuotų padėtį šalyje.
Kaip imtų Lietuvą?
Lietuvos pareigūnai spėja, kad panašus scenarijus būtų taikomas ir mūsų šalyje. Užvaldęs informacinę erdvę, Kremlius bandytų mūsų šalyje sukurti etninių konfliktų židinius ir suburti radikaliai nusiteikusias prorusiškas grupuotes.
O tada pabandytų atplėšti Vakarų ir Rytų Lietuvos regionus – nuo Kalingrado iki Mažeikių, Plungės, Tauragės ir nuo Baltarusijos iki Druskininkų, Alytaus, Žiežmarių, Širvintų, Kavarsko, Rokiškio.
„O tada jau būtų labai sunku juos sustabdyti. Užtektų kelių šimtų Lietuvos piliečių su automatais, kad padėtis būtų labai komplikuota, nes kariuomenė arba policija turėtų kovoti su savo valstybės piliečiais.
Vėliau per Kaliningradą ir Baltarusijos sieną jie permestų daugiau žmonių ir separatistų grupės smarkiai išaugtų. Tame chaose jau būtų neįmanoma atskirti, kur yra Lietuvos pilietis, o kur samdinys iš Rusijos“, – apie juodžiausią scenarijų kalbėjo pareigūnas.
Tiesa, mūsų saugumu besirūpinantys pareigūnai pabrėžia, kad Lietuva yra nepalyginamai geresnėje situacijoje nei Ukraina. Ir ne tik todėl, kad esame NATO nariai.
Rusija jau nuo 2005 metų mūsų šalyje vykdo informacinį karą, tačiau per tuos devynerius metus taip ir nesugebėjo pereiti į kitas hibridinio karo fazes.
Visų pirma, jiems nepavyko užvaldyti mūsų politinio elito ir kariuomenės bei VSD. Nepavyko mūsų visuomenėje įžiebti ir etninių konfliktų bei kritinės masės piliečių, kurie netiki Lietuvos valstybe, Europos Sąjunga ir NATO.
Galiausiai, mūsų šalyje politinė situacija yra stabili, todėl nėra radikaliai nusiteikusių grupių, kuriuos ginklais norėtų kurti separatistinius regionus.
„Tai yra geriausias scenarijus – neleisti jiems įgyvendinti pirmosios fazės, neleisti užvaldyti informacinės erdvės. Neparuošus dirvos, būtų labai sunku Lietuvoje kariauti hibridinį karą“, – kalbėjo už mūsų šalies informacinės erdvės saugumą atsakingas pareigūnas.
Aštuonių fazių Rusijos hibridinis karas
Pirmoji fazė: nekarinių, asimetrinių priemonių panaudojimas. Tai šiuo metu vykdoma Lietuvoje ir Baltijos šalyse – informacinis karas, kuriuo bandoma suformuoti Rusijai palankią politinę, socialinę, ekonominę ir karinę aplinką.
Antroji fazė: specialiosios operacijos, kuriomis bandoma suklaidinti politinius ir kariuomenės lyderius. Kol kas negalima teigti, kad Rusijos agresija prieš Lietuvą pasiekė šią fazę.
Trečioji fazė: Vyriausybės ir kariuomenės narių papirkinėjimas, bauginimas, apgaudinėjimas, o kartu – visiška valstybės svertų kontrolė. Šitą fazę Ukrainoje padėjo įgyvendinti V.Janukovyčius ir jo aplinka.
Ketvirtoji fazė: informacinėmis ir psichologinėmis priemonėmis paskleisti nepasitikėjimą visuomenėje ir destabilizuoti padėtį šalyje. Šioje fazėje eskaluojami grėsmingi valstybėje vidaus konfliktai ir pradeda kurtis separatistinės grupės.
Penktoji fazė: neskraidymo zonų aplink puolamą valstybę sukūrimas ir blokadų rengimas šalies viduje. Tai jau buvo įgyvendinta Pietryčių Ukrainoje – profesionalių karių remiami ginkluoti civiliai perėmė Donecko ir Luhansko bei dalies jų sričių kontrolę.
Šeštoji fazė: karinių veiksmų paskatinimas, plataus masto žvalgyba ir ardomųjų užduočių įgyvendinimas. Naudojamos visos kariuomenės rūšys, formos ir metodai, įskaitant ir specialiųjų operacijų pajėgas, kurios vadovauja ginkluotiems civiliams. Taip pat naudojama artilerija, žvalgyba iš kosmoso, pramoninis, kibernetinis ir slaptųjų tarnybų šnipinėjimas. Karas Ukrainoje jau pasiekė šią fazę.
Septintoji fazė: informacinių operacijų kombinacija. Naudojamas plataus masto elektroninis karas, erdvėlaivių operacijos, karinės oro pajėgos, kurios veikia kartu su labai tiksliai pataikančia tolimojo šaudymo artilerija. Naudojami naujo pavyzdžio ginklai, kurie skleidžia mikrobangas, radiaciją ir šaudo nemirtinais biologiniais užtaisais.
Aštuntoji fazė (vienintelis etapas, kai naudojamas konvencinis karas): likusių pasipriešinimo taškų ir priešo dalinių sunaikinimas. Naudojamos visos kariuomenės rūšys – nuo karių ir specialiųjų operacijų pajėgų iki bombardavimo artilerija, raketomis ir karine aviacija.