„Skriedamos keturis kartus didesniu už garso greičiu jos pasiekia Vilnių po 3-4 minučių. Po 4 minučių pasiekia Ignalinos atominę elektrinę, po 2 minučių pasiekia Kauno hidroelektrinę“, – vardijo gynybos ekspertas A.Matonis.
Lietuva pati neturėtų kaip tokias raketas numušti, bet papildomos apsaugos iš NATO taip pat neprašo, nors kaimyninė Lenkija veikia priešingai – ginkluojasi pati ir prašo NATO paramos.
A.Matonis mano, kad taip elgtis turėtų ir Lietuva.
„Mes tos ginkluotės neturime ir neturėsime, kadnagi vadovaujamės principu, jog ginsimės kartu su savo sąjungininkais iš Vakarų. Turime prašyti, kad Vakarų sąjungininkai būtų kuo arčiau mūsų ir kuo geriau pasirengę“, – įsitikinęs gynybos apžvalgininkas.
Tačiau krašto apsaugos minsitras Juozas Olekas su tokia nuomone nesutinka. Anot jo, Lietuvos gynybos politika negali priklausyti nuo vienos šalies dislokuotų raketų.
„Tos raketos egzistavo ir egzistuoja, bet mes negrindžiame savo gynybinių planų vien vienokios ar kitokios raketinės sistemos atsiradimu. Mes darome kompleksinį gynybos planą. Man atrodo, kad mūsų planai yra geri“, – sako J.Olekas
Pasak ministro, NATO gynyba gali atsakyti į visas dabarties ir ateities grėsmes.
Pati Lietuva iki šiol gynybai neskiria ne tik 2 proc., bet net 1 proc. BVP, nors yra įsipareigojusi NATO tai padaryti.
