Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šalia Vilniaus – Baltijos šalių specialiųjų pajėgų snaiperiai

Lietuvoje surengtos Baltijos šalių specialiųjų padalinių snaiperių pratybos „Baltic Shadow 2015“. Šalia Vilniaus, Rūdninkų girioje, esančiame poligone tris dienas treniravosi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir JAV policijos bei kariuomenės snaiperiai. Ketvirtą kartą vykstančios tarptautinės pratybos Lietuvoje buvo surengtos pirmą kartą.
Pratybų „Baltic Shadow 2015“ akimirka
Pratybų „Baltic Shadow 2015“ akimirka / Vidmanto Balkūno nuotr.

„Baltic Shadow“ – tai Baltijos šalių policijos specialiųjų padalinių snaiperių pratybos.

Pirmą kartą jos buvo surengtos 2011 m. Latvijoje. Tąkart tai buvo tik latvių užsiėmimai.

Po metų atvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos policijos snaiperiai. Dar kitais metais didėjo dalyvių skaičius ir plėtėsi dalyvaujančių šalių geografija.

Prie dalyvių prisijungė kariuomenės specialiųjų pajėgų snaiperiai, taip pat atstovai iš kitų NATO šalių.

Pirmą kartą vyko Lietuvoje

Šiemet pratybos, kurios vyko praėjusią savaitę, buvo ketvirtosios. Pirmą kartą jos surengtos Lietuvoje. Jas organizavo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“.

Lietuvai taip pat atstovavo Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų kariai.

Vidmanto Balkūno nuotr./Pratybų „Baltic Shadow 2015“ akimirka
Vidmanto Balkūno nuotr./Pratybų akimirka

Iš viso šaudykloje ir miškuose treniravosi beveik dvidešimt snaiperių iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir JAV specialiųjų padalinių.

„Baltic Shadow“ pratybose kasmet keičiamasi patirtimi, atliekamos įvairios užduotys bei pratimai.

Užduotis atliko pjudomi šunimis

Šiųmetės snaiperių treniruotės taip pat buvo išradingos. 

Dalyviams teko šaudyti iš įvairių pozicijų kovinėmis sąlygomis. Atstumas, iš kurio teko pataikyti tiksliai į taikinį, buvo nuo kelių dešimčių iki pusės kilometro.

Vidmanto Balkūno nuotr./Pratybų „Baltic Shadow 2015“ akimirka
Vidmanto Balkūno nuotr./Pratybų akimirka

Teko šaudyti iš itin nepatogių pozicijų, nubėgus ilgus atstumus, o įvairias užduotis atlikti, kai esi pjudomas šunimis, vairuoji keturratį ar guli vandens baloje.

Oras varžybų metu nelepino. Specialiųjų padalinių snaiperiams teko kęsti ir saulės kaitrą, ir kantriai gulėti pliaupiant lietui.

Snaiperių darbe ne tik aidi šūviai

Maždaug pusėje visų „Aro“ operacijų, kuriose dalyvauja intervencinės grupės, naudojami snaiperiai. Neretai rinktinės šaulius pasitelkia ir kitos šalies teisėsaugos institucijos.

Ypač svarbių asmenų vizito metu „Aro“ snaiperiai padeda Vadovybės apsaugos departamentui. Kartais jie vykdo ir kitas specifines užduotis, talkinant kitoms tarnyboms.

Pavyzdžiui, ypač svarbių asmenų vizito metu „Aro“ snaiperiai padeda Vadovybės apsaugos departamentui. Kartais jie vykdo ir kitas specifines užduotis, talkinant kitoms tarnyboms.

Didelę dalį snaiperių veiklos sudaro toli gražu ne šūviai. Dažniausiai jie atlieka žvalgybines užduotis ir tik kraštutiniu atveju  turi teisę neutralizuoti taikinį.

„Aro“ snaiperiai buvo pasiruošę atlikti savo darbą ir neseniai vykusio incidento šalia prezidentūros metu. Tuomet vyras grasino susprogdinti lagamine turimą sprogmenį. 

Patekti tarp geriausių nėra lengva

Norint tapti elitinio policijos padalinio snaiperiu, pirmiausia reikia apskritai patekti į šią rinktinę. „Aro“ naujokų atranka vykdoma ištisus metus ir pakeliama toli gražu ne kiekvienam užsinorėjusiam. Savaitės trukmės išbandymai atgraso daugelį.

Vidmanto Balkūno nuotr./Pratybų „Baltic Shadow 2015“ akimirka
Vidmanto Balkūno nuotr./Pratybų „Baltic Shadow 2015“ akimirka

Jeigu vis dėlto kandidatas užsispyręs ir turi daug valios, jis gali įsitvirtinti antiteroristinėje rinktinėje. Tačiau tai dar nėra pabaiga.

Testais siekiama nustatyti, ar kandidatas turi psichologines savybes ir kitus reikalingus bruožus, reikalingus snaiperio darbui atlikti. 

Kiekvienai specializacijai, jau „Aro“ viduje, taikoma atskira, dažnai net individuali, atranka. Būsimi snaiperiai, kaip ir pretendentai į kitas specializacijas, yra testuojami.

Šiais testais siekiama nustatyti, ar kandidatas turi psichologines savybes ir kitus reikalingus bruožus, reikalingus snaiperio darbui atlikti. 

Lietuvos snaiperiai yra pripažinti ir laikomi vieni geriausių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalių regione. Tai jie įrodė ir šiose pratybose, kur mūsų šalies atstovai pademonstravo itin gerus rezultatus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs