Patarimais dalijasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalbasi Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Dvyliktoji tema – daiktai mainams. Prasidėjus suirutei tikrai neturėsime pasiruošę visų reikalingų atsargų. Galų gale kažkas gali baigtis anksčiau nei baigsis ginkluotas konfliktas.
Daugumą reikalingiausių daiktų dažniausiai galima gauti net ir karo metu. Tačiau jų vertė būna kitokia, nei taikos metu. Be to, pinigai netenka vertės. Lietuvoje, kuomet turime eurus, jei karinis konfliktas neišsiplės visos Europos mastu, pinigai nenuvertės.
Euras ir doleris yra tinkamos valiutos. Tiesiog konflikto zonoje kainos bus aukštesnės. Ir ne visiem bus reikalingi pinigai. Kas paklausu, ko reikia turėti, kad galima būtų reikalingus daiktus išmainyti? Auksas? Juvelyriniai dirbiniai?
A.D. Pirmuose krizės vystymosi etapuose pinigai funkcionuos, todėl reikia turėti ir jų. Be jokios abejonės, tik grynuosius. Kitas klausimas – kokia valiuta funkcionuos. Agresorius gali bandyti įvesti savo pinigus, todėl turimos santaupos gali būti bevertės izoliuotoje teritorijoje. Brangieji metalai, papuošalai visais laikais turėjo vertę. Artimiausiu metu niekas nesikeis.
Š.J. Auksas ir juvelyrikos dirbiniai paklausu, tačiau tai yra komplikuota atsiskaitymui prekė. Juos sunku normuoti. Kartais gali prireikti smulkmenos, pvz., žiebtuvėlio.
Visą brangų juvelyrinį dirbinį atiduoti būtų nelygiaverčiai mainai. Laužyti dalimis neapsimoka, nes juvelyrika vertinama ne tik kaip brangus metalas, bet kaip dirbinys, meno kurinys.
A.D. Smulkiems mainams labiau tinka įvairūs daiktai. Paklausiausios būna silpnybes tenkinančios prekės. Tokios kaip rūkalai, svaigalai ir narkotikai. Jei kalbame apie agresorių iš rytų, turint omenyje jo silpnybes – paklausiausia prekė mainams yra svaigalai. Tai liudija ir Ukrianos įvykiai. Vietiniai gyventojai maino naminukę į degalus automobiliui.
Š.J. Koks alkoholis bus paklausiausias? Į ką investuoti pinigus? Brangūs gėrimai – brendis, viskis ar pati pigiausia degtinė?
A.D. Reiktų būti lankstiems. Jei galimybės leidžia – įsigyti keletą butelių brangesnių gėrimų. Jų gali prireikti papirkti aukštesnio rango karininkus. Kareiviams ar prekeiviams nėra prasmės švaistyti brangių gėrimų. Mūsų rytiniai kaimynai nesibodėdami vartoja pačią pigiausią ir žemiausios kokybės degtinę. Tiks ir patys pigiausi spirituoti vynai plastikiniuose buteliuose.
Svarbus momentas yra gėrimų gamintojai ir simbolika. Geriau rinktis neutralius, užsienio šalių produktus, nes Lietuvos valstybės simboliais padabinti buteliai gali suerzinti ir sukelti agresiją.
Jei kalbame apie agresorių iš rytų, turint omenyje jo silpnybes – paklausiausia prekė mainams yra svaigalai. Tai liudija ir Ukrianos įvykiai. Vietiniai gyventojai maino naminukę į degalus automobiliui.
Š.J. Prekės ženklas svarbus?
A.D. Tikėtina, kad kas nors tai gali panaudoti kaip pretekstą.
Š.J. Tas pat galioja ir kalbant apie rūkalus? Ko gero atvykėlių nenustebinsim kontrabandinėmis cigaretėmis „Prima“?
A.D. Be jokios abejonės, geriau rinktis populiarių prekės ženklų importinius produktus.
Š.J. Labai įtemptos krizės atveju priklausomybės dažnai būna ne prioritetas. Kas tinka tokiu atveju?
A.D. Ilgai negendantys maisto produktai, degtukai, žiebtuvėliai. Kuo ilgesnis galiojimo laikas, tuo prekė bus paklausesnė. Netgi namuose konservuotos daržovės bus vertingos. Lydyti ir konservuoti taukai, vytinta ir natūraliai (ne chemiškai) rūkyta mėsa. Ypač paklausi būna druska. Todėl, kad ji naudojama maisto konservavimui. Kas medžioja, augina galvijus, gauna šviežios mėsos – jiems būtina druska, nes neturint elektros nėra kito būdo ilgai išlaikyti mėą tinkamą vartoti.
Š.J. Druska yra menkos vertės. Siekiant įsigyti brangesnę prekę, pavyzdžiui, automobilį ar išsipirkti gyvybę, gali tekti pasiūlyti kelis vagonus druskos. Kokios yra alternatyvios, vertingesnės prekės, kurių reikės? Degalai?
A.D. Pradiniu laikotarpiu – taip. Ypač evakuaciniu etapu degalų poreikiai bus dideli. Vėliau, kuomet situacija vienaip ar kitaip stabilizuosis, migracija bus minimali ir lokali. Be to, plačiau bus naudojamos alternatyvios transporto priemonės. Degalų bus galima gauti ir iš kariškių mainais į svaigalus. Tačiau degalai bus naudojami ir buityje – viryklėms, patalpų šildymui, generatoriams. Degalai geras dalykas minams, jie visada turės didelę vertę.
Š.J. Degalų sandėliavimas yra komplikuotas. Juos reikia saugoti ne tik nuo sugadinimo, bet ir nuo rekvizavimo. Ne visi turės galimybę saugiai slėpti didelį kiekį.
A.D. Alternatyvus kuras irgi paklausi prekė. Pavyzdžiui dujos balionėliuose. Naudojamos turistinėse viryklėse.
Š.J. Netgi galima komplektuoti kartu su viryklėm. Jos pigios, vos ne vienkartinės. Be to, turėsime klientą ilgesniam laikotarpiui.
A.D. Dujos didensiuose balionuose taip pat naudinga prekė. Ypač vertinga tampa turint įrangą perpilt dujas į mažesnes talpas, žiebtuvėlius.
Š.J. Bus daug sugriovimų, išdaužytų langų. Ar statybinės medžiagos, įrankiai būna paklausūs?
A.D. Polietileno plėvelė ir vinys. Miestuose tai tampa didžiuliu deficitu, kuomet sprogimo bangos išdaužo daugiabučių namų langus. Ypatingai šaltuoju periodu. Įrankiai taip pat bus paklausūs.
Š.J. Ypač tokie, iš kurių galima pasigaminti ginklus. Peiliai, kirviai ir panašiai.
A.D. Taip. Ginklai taip pat bus ypatingai paklausi prekė mainams. Turint galimybę paimti trofėjinius ginklus iš nukautų karių, reikia turėti tai omenyje. Tik reikia imtis atsargumo priemonių, nes nukauti kūnai dažnai būna užminuojami po jais paliekant granatą.
Š.J. Drabužiai, avalynė. Ar tai būna paklausu?A.D. Krizės pradžioje tai neturės vertės. Tačiau konfliktui užsitęsus drabužių tikrai reikės, tačiau jie nebus vertingi, nes tokiu laiku deficitu taps bet kas. Didesnę vertę turės miegmaišiai, turistiniai kilimėliai ir palapinės.
Š.J. Iš esmės aptarėme visus praktiškiausius mainų objektus. Galbūt skaitytojai dar pasidalins savo mintimis komentaruose, kuriuos aš mielai paskaitysiu.
Kitoje temoje aptarsime naudingas profesijas.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)
