Papildyta 2016.01.11 17.25 val.
Šaulių sąjunga: atsargos majoro A.Daugirdo pareiškimai neatitinka mūsų pozicijos
Praėjusią savaitę 15min pasirodžiusi rašinių ciklo „Šaulių patarimai“ publikacija apie galimus kolaborantų neutralizavimo metodus okupacijos sąlygomis sukėlė didelį atgarsį viešojoje erdvėje. Straipsnio autoriaus komentarai neatspindi Šaulių sąjungos nuostatų, o 15min redakcija apgailestauja nekritiškai įvertinusi publikacijoje dėstomas mintis.
Publikacija „Šaulių patarimai: kaip neutralizuoti kolaborantus“ buvo priešpaskutinė dalis ciklo, kuriame Šaulių sąjungos nariai dalijasi patarimais, kaip elgtis kilus kariniam konfliktui. Šiuo straipsnių ciklu buvo siekiama supažindinti visuomenę su Šaulių sąjungos veikla ir pateikti šaulių įžvalgas, kaip civiliams gyventojams elgtis karinio konflikto atveju. Dėl publikacijų ciklo viešinimo buvo sutarta su portalu 15min.
„Šis straipsnis yra atskirų šaulių samprotavimai, kurie neatspindi Lietuvos šaulių sąjungos veiklos ir vykdomos šaulių rengimo programos. Šauliai agresijos atveju valstybę gins ginklu ginkluotų pajėgų sudėtyje, o likę šauliai ir piliečiai būtų raginami vykdyti nesmurtinį pasipriešinimą. Nesmurtinis pasipriešinimas – vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos uždavinių, kuris pirmiausiai siejamas su parama ginkluotoms pajėgoms ir nekolaboravimu su agresoriumi. Nesmurtinį pasipriešinimą Lietuvos žmonės nuolat vykdė sovietų okupacijos metu ir galiausiai iškovojo mūsų Nepriklausomybę 1991 sausio 13 įvykiuose ir tai atliko civilizuotomis, oriomis priemonėmis“, – teigiama 15min perduotame Šaulių sąjungos komentare.
Šauliai pažymi, kad ir kritinėmis sąlygomis būtina laikytis žmogiškumo principų ir neperžengti Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinės teisės normų.
„Šiandien yra parengtų leidinių, kurie krizės atveju galėtų būtų platinami piliečiams kaip kovoti su agresoriumi, taip pat būtų rengiami ir nauji aktualūs leidiniai, tačiau šie būdai ir priemonės turi neperžengti Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinės ir karo teisės principų. Šiandien ne mažiau svarbu ugdyti piliečių sąmoningumą, susitelkimą saugoti laisvę ir taiką, nes karo veiksmuose visos pusės pralaimi“, – pabrėžia Šaulių sąjunga.
***
Patarimais dalijasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalbasi Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Praėjusiose temose kalbėjome apie pogrindinės kovos būdus. Šiandien tęsiame šią temą – kolaborantų neutralizavimas. Ko gero, reiktų atskirti du esminius tikslus. Pirmas – kolaborantą įbauginti, priversti jį nevykdyti priešiškos veiklos. Antras – visiškai sunaikinti. Pradėkim nuo paprastesnio varianto – gąsdinimo.
A.D. Paprasčiausias, lengviausiai įgyvendinamas ir pakankamai efektyvus būdas – įspėjimo lapeliai.
Š.J. Paprasčiausiai įmesti laišką į pašto dėžutę. Adresuotą konkrečiam asmeniui su konkrečiais reikalavimais.
A.D. Būtina nurodyti terminą iki kada turi nutraukti kenkėjišką veiklą. Parašyti, kokios sankcijos numatytos.
Š.J. Ar užtenka vieno perspėjimo?
A.D. Galima įspėti kelis kartus. Po pirmojo įspėjimo atlikti kokius nors veiksmus, kurie buvo išdėstyti pirmajame įspėjime. Tik reikia turėti omenyje, kad toks veiksmas sukelia papildomų iššūkių patiems kovotojams.
Š.J. Po perspėjimo gali būti imtasi kontrpriemonių. Sustiprintas patruliavimas, skiriama asmeninė apsauga. Gali būti inicijuoti valymai, kratos, areštai.
A.D. Gąsdinimas nuo pačios paprasčiausios formos – laiškų. Jei tai neefektyvu, tuomet galima imtis kitų veiksmų – padeginėjimo, langų daužymo, turto naikinimo.
Š.J. Efektyvi priemonė yra užrašai viešoje erdvėje. Ant kolaboranto turto, automobilio, namo. Išjuokiantys, niekinantys užrašai.
A.D. Dažniausiai tokius grasinimus bandoma nuslėpti, todėl pakartotinius geriau „įteikti“ viešai. Pavyzdžiui, kartu su plyta per darbovietės langą. Tuomet apie tai sužinos daugiau kolaboruojančių asmenų. Jie taip pat bus įbauginti.
Š.J. Be to, įvykdžius grasinimą, kitiems kolaborantams bus rimtas signalas.
A.D. Kita priemonė – artimųjų gąsdinimas. Kad ir kas sakytų, kad tai nemoralu, bet tai veiksminga. Nebūtinai grasinti fiziniu susidorojimu. Galima tiesiog pakalbėti.
Š.J. Įbauginta žmona turės gerokai didesnį poveikį nei dešimt grasinamųjų laiškų.
A.D. Paprastas pokalbis su žmona, paaiškinant, kad jei vyras nenutrauks veiklos, tuomet jūs ir jūsų vaikai nukentės. Galima raštelį įteikti vaikui, kad perduotų.
Įbauginta žmona turės gerokai didesnį poveikį nei dešimt grasinamųjų laiškų.
Š.J. Dažnai kolaborantai savo artimuosius stengiasi slėpti, kaip ir kovotojai.
A.D. Labai efektyvu kolaborantui atsiųsti jo artimųjų nuotrauką. Geriau su kovotojais greta. Jam bus rimtas signalas, kad jo šeima nėra saugi.
Š.J. Galima gauti informaciją, kur išvežta šeima, ir ją surasti.
A.D. Po pirmų mandagių perspėjimų, jei jis tokios kalbos nesupras, galima gerokai prikulti. Kitas veiksmingas būdas yra viešoje vietoje pririšti prie gėdos stulpo su užrašu ant kaklo.
Š.J. Efektyviau nuogą.
A.D. Arba nuogą išmesti iš automobilio viešoje vietoje. Irgi su užrašu po kaklu.
Š.J. Be abejo, reikia nepamiršti šių vaizdų nuotraukų išplatinti socialiniuose tinkluose.
A.D. Ypač skausminga moraliai.
Š.J. Aptarėme lengvas, moralinio spaudimo formas.
A.D. Jei grasinimo veiksmai neduoda efekto, tuomet reikia pereiti prie griežtesnių argumentų – fizinių bausmių – laisvės atėmimo.
Š.J. Būtina parodyti, kad bus imtasi vis skaudesnių priemonių.
A.D. Įvykdomas karo lauko teismas ir, pagal Lietuvos respublikos įstatymus, už valstybės išdavystę paskiriamas nuosprendis. Nors LR įstatymuose nėra numatyta mirties bausmė, bet tarptautinė teisė už šnipinėjimą ir valstybės išdavystę karo sąlygomis tokį nuosprendį numato.
Š.J. Teismas sprendimą gali priimti ir už akių.
A.D. Kad vėliau kovotojai nebūtų persekiojami, būtina visus procesinius reikalavimus vykdyti pagal Lietuvos respublikos įstatymus ir Konstituciją. Visas bylas fiksuoti raštu.
Š.J. Apie įvykdytus nuosprendžius būtina informuoti visuomenę, kad visi žinotų, jog čia nebuvo tiesiog chuliganiškas išpuolis, o kad asmuo buvo nuteistas už padarytus nusikaltimus ir jam paskirta pelnyta bausmė.
Kitoje temoje aptarsime paramą diversinėms grupėms.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)
