Patarimais dalinasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalba Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Šiandienos mūsų tema – transportas. Kaip pasirengti keliavimui konflikto metu. Kaip jeu esame minėję ankstesnėse temose, viešojo transporto sistema greičiausiai neveiks, todėl kelionėmis teks rūpintis savarankiškai. Ypač tolimesnėmis. Taip pat reikia numatyti galimybes pasitraukti iš konflikto zonos.
A.D. Priklausomai nuo krizės mąsto, dauguma transporto priemonių bus sunaikintos arba rekvizuotos. Be to daugumos karinių konfliktų metu būna sunaikinta infrastruktūra – keliai, viadukai, tiltai. Problema bus su degalais.
Š.J. Ne viskas bus konfiskuojama, gyventojai kažkiek transporto priemonių turės, tačiau pasikliauti atsitiktinumu neverta. Be to važiuojančius gali stabdyti tiek okupantai, tiek saviškiai. Yra rizika atkreipti į save dėmesį.
Priklausomai nuo krizės mąsto, dauguma transporto priemonių bus sunaikintos arba rekvizuotos
A.D. Vėlesniame konflikto etape, nusistovėjus stabiliai situacijai, atsiranda galimybių gauti degalų. Saviškiai kritiniams atvejams, tokiems, kaip ligonių ar sužeistų gabenimas, degalų duos, o priešininkai parduos arba mainys. Dažniausiai atsidaro ir juodoji rinka. Atsiranda žmonių, kurie kažkokiu būdu išsaugojo nemažus degalų kiekius. Jie pardavinės, mainys. Todėl motorinio transporto visiškai neišbraukčiau iš galimybių sąrašo, tačiau tai susiję su grėsmėmis.
Š.J. Kokios transporto priemonės bus patogiausios?
A.D. Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad transporto priemonė būtų ekonomiška. Degalų bus sunku gauti ir jie bus brangūs. Kitas labai svarbus aspektas, kad būtų galimybė pravažiuoti sugadintais keliais, miško keliukais.
Š.J. Motociklas? Motoroleris? Mažos kuro sąnaudos, greitis, manevringumas. Be to motociklu galima pravažiuoti ten, kur automobiliui neiįveikiama.
A.D. Taip, motociklas yra geras sprendimas vienam ar dviemo žmonėm. Tačiau motociklu nenugabensime sužeisto ar ligoto žmogaus, nepavešime daug krovinio.
Š.J. Trumpiem atstumam labai tinka dviratis.
A.D. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad dviratis būtų pritaikytas važiuoti bekele. Jo padangos turi būti plačios ir storesnės gumos. Taip pat dabar jau yra galimybė nusipirkti dviračius su elektros pavara. Tai būtų naudinga jei reiktų gabenti silpnesnį žmogų. Prie dviračių patartina turėti vežimėlius, kurie taikos metu skirti vežiotis vaikus. Krizės atveju tokie vežimėliai gali pasitarnauti kroviniui pervežti.
Š.J. Keturačiais galima gabenti daugiau krovinių nei motociklu. Kuro sąnaudos nedidelės, o pravažumas labai geras. Ar verta investuoti į juos?
A.D. Tai yra patogi transporto priemonė, tačiau ji turi viena trūkumą – triukšminga. Išgirsti galima už kelių kilometrų. Galime sulaukti bereikalingo dėmesio. Akivaizdus taikinys. Tiek saviškiai, tiek priešininkai gali per daug nesigilindami atverti ugnį tiesiog į garsą.
Š.J. Akivaizdu, kad kuo transporto priemonė labiau pritaikyta krizinei situacijai, tuo daugiau ji sukelia pavojaus savininkui. Pavyzdžiui specialiai bekelei parengtas galingas ir šarvuotas visureigis būtų ko ne idealus variantas. Tačiau jau pirmosiosmis konflikto valandomis tokia transporto priemonė būtų rekvizuota saviškių. Jei ne – vėliau sunaikinta, kaip galimas grėsmės šaltinis. Ypač jei nudažyta maskuojančiom spalvom. Konflikto atveju kariai neturi laiko gilintis. Jei yra įtarimas – sunaikina. O vėliau aiškinasi. Arba ne.
A.D. Yra tiesos tame. Net ir traktoriai bus panaudojami vienos ar kitos pusės.
Š.J. Patrankom ir užklimpusiai technikai vilkt?
A.D. Taip. Sunkvežimiai irgi bus rekvizuojami.
Š.J. Tai kokie yra variantai?
A.D. Transporto priemonė, kuri negali būti panaudojama kariškių.
Š.J. Vejos traktoriukas?
A.D. Taip. Maži, savadarbiai traktoriukai, didelės savaeigės žoliapjovės, komunalinės mašinos. Pavyzdžiui skirtos šaligatvių valymui. Tokia transporto priemonė niekam nekels įtarimo, nebus palaikyta priešiška technika ir ją labai sunku pritaikyti karyboje. O savo funkcijas gali atlikti. Priekaboje galima vežti krovinius, pritaisius stogelį – žmones, ligonius, sužeistuosius. Susitvarkyt sugriautoje vietovėje, atlikti ūkio darbus. Nors ir lėtai, bet užtikrintai.
Š.J. Reziumuojant: vietiniam judėjimui mažais atstumais – dviratis – tyli, lašiniais varoma transporto priemonė. Kroviniams gabenti mažais atstumais – sodo traktoriukas – niekam nekils noro konfiskuoti ar naikinti kaip priešišką taikinį. Dideliems atstumams, kroviniams gabenti – ekonomiškas automobilis su keturių ratų pavara, bet kuo mažiau panašus į karinį ir sunkiai pritaikomas karinėms reikmėms. Tyliai riedantis, nekrentantis į akis bet ir nenudažytas maskuojančiomis spalvomis. Sidabrinės spalvos universalas.
A.D. Kategoriškai nepatartina mašinos dažyti maskuojamom spalvom. Abiejų konflikto pusių būsite laikomas diversantu be skiriamųjų ženklų ir taikiniu. Be to maskuoti nėra prasmės, nes šiuolaikinės žvalgybinės priemonės leidžia aptikti net ir gerai maskuojamus objektus. Geriau aiškiai save identifikuoti kaip kaip civilius, kurie nekelia grėsmės nei vienai konflikto pusei.
Š.J. O kaip riedučiai?
A.D. Nors ir keistai atrodytu konflikto atveju, tačiau tai patogi susisiekimo priemonė. Ypač mažais atstumais ir vietose kur bus nesugadinti arba neužversti keliai. Riedučiai padidina judėjimo greitį ir manevringumą. Dar vienas privalumas, kad jie, galbūt, sukels juoką o ne grėsmės pojūtį tam, kuris jus laikys taikiklyje. Kitoje temoje aptarsime mediciną. Kaip pasiruošti, kad nendideli sveikatos sutrikimai netaptų lemtingi.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)
