Patarimais dalinasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalbasi Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Karinių konfliktų metu didžioji dalis medikų pajėgų būna nukreipiamos susirėmimuose dalyvaujančių asmenų atstatymui ir daugiausiai dėmėsio skiriama kritiniams ligoniams. Kurie negali laukti. Kuomet kelios minutės lemia gyvybės ar mirties klausimą.
Nereikalaujantys skubaus dėmesio pacientai dažniausiai laukia geresnių laikų. Su menkais negalavimais net neturi galimybės kreiptis į medikus ligoninėse, kur sužeistieji laikomi koridoriuose. Todėl labai svarbu būti pasiruošus suteikti sau ir artimiasiems bent minimalią medicinos pagalbą, apsirūpinti būtiniausiai medikamentais.
Pirmiausiai aptarkime priemones, reikalingas išoriniams pažeidimams, lužiams. Vėliau aptarsime medikamentus. Taigi pirmas ir pagrindinis dalykas – žgutas. Jis reikalingas kraujavimui sustabdyti, galima naudoti ir lūžūsių galūnių fiksavimui. Kas dar?
A.D. Pirmoji priemonė kraujavimui sustabdyti yra žgutas. Asmeniui reikėtų turėti bent du. Vieną sau, kitą – jei reiktų pagalbą suteikti kažkam kitam. Bet vėliau vis tiek reikės žaizdas aptvarstyti. Reikia turėti pasiruošus tvarsliavos. Skubiam atvejui tvarsliavos galima rasti automobilinėse vaistinėlėse. Tačiau reikia turėti omenyje, kad žaizdas reikės perrišti, todėl reikia turėti pasiruošus didesnį kiekį priemonių. Daug įvairaus pločio binto.
Š.J. Ne visos žaizdos būna šautinės. Pasitaiko paviršinių odos pažeidimų, įdrėskimų, įpjovimų. Taip pat gana dažnos yra judėjimo traumos – patempimai ir sumušimai.
A.D. Tokiems atvejams pravartu turėti elastinį bintą. Patemptom galūnėm sutvirtinti tai yra tinkamiausia priemonė. Be to ji tinkama ir lūžusiom vietom fiksuoti. Smulkiems paviršiniams odos pažeidimams visiškai pakanka elementaraus pleistro ir skysčio žaizdoms sterilizuoti.
Š.J. Patogiau turėti ne paruoštus skirtingų dydžių, o rulone. Taip universaliau.
A.D. Guminės vienkartinės sterilios pirštinės irgi pagaidautina. Ypač jei suteiksite pagalbą kam nors kitam. Reikia saugoti žaizdas nuo infekcijos.
Didesnį kiekį tvarsliavos, papildomus elastinius bintus, pleistrus patartina turėti atskirame, didesniame krepšyje, kuriuo dalintųsi visi grupės nariai.
Š.J. Dezinfekuojančios priemonės?
A.D. Spiritas, jodas. Žaizdų plovimui peroksidas ir kalio permanganatas. Tinka ir alkoholis. Tik reikia žinoti, kad tai kokybiškas maistinis, o ne techninis alkoholis.
Š.J. Panagrinėkime kitą grupę, susijusia su žaizdom ir traumom – nuskausminamieji.
A.D. Tai labai svarbu. Dauguma žmonių netoleruoja stipraus skausmo ir tuomet tampa neveiksnūs.
Gerų, efektyviai veikiančių nuskausminamųjų legaliais būdais gauti neįmanoma, todėl reikia tenkintis tuo, kas yra vaistinėse. Priimtina yra analgino turintys preparatai. Šaldantys kompresai reikalingi sumušimų ar patempimų skausmui mažinti. Jie pratęs judrumą.
Vienas svarbiausių dalykų – antibiotikai. Jų patartina turėti kelių rūšių. Tiek vidiniam vartojimui, gydyti infekcijas, tiek ir išoriniam naudojimui – tepti žaizdoms, odos uždegimams.
Š.J. Pamenu, tarybiniais laikais būdavo oranžinės spalvos civilinės saugos vaistinėlės. Jose būdavo nuskausminamosios tabletės, kurių vienos poveikis prilygsta 20 tablečių analgino. Be jokios abejonės, tokios tabletės turi žvėrišką šalutinį poveikį ir jų vartoti nerekomenduojama. Bet maždaug galima orientuotis, kiek analgino preparato tablečių reikia turėti pasiruošus.
A.D. Arba naudoti vaistų kombinacijas, kurios sustiprina abiejų preparatų poveikį. Pavyzdžiui, aspirinas su analginu. Arba pakaitomis.
Š.J. Pereikime prie kito vaistinėlės elemento – medikamentų. Kokių ir kiek reikia turėti?
A.D. Vienas svarbiausių dalykų – antibiotikai. Jų patartina turėti kelių rūšių. Tiek vidiniam vartojimui, gydyti infekcijas, tiek ir išoriniam naudojimui – tepti žaizdoms, odos uždegimams.
Š.J. Taip pat kelių rūšių nuskausminamųjų. Ne tik skirtų traumoms, bet ir nuo danties skausmo, nervų, sąnarių uždegimų. Jie šiek tiek skiriasi. Vaistininkas šiuo klausimu patars.
Taip pat labai svarbu vaistai nuo viduriavimo ir pykinimo. Gyvybiškai gal nėra labai svarbu, bet tokie negalavimai judėjimą gali labai apsunkinti. Be to viduriuojantis žmogus suvartoja daugiau vandens.
A.D. Reikėtų vaistų nuo vidurių užkietėjimo. Krizės atveju dėl depresijos, dėl įtampos, kartais dėl pasikeitusios aplinkos, daugeliui žmonių sutrinka tuštinimosi ritmas. Trumpu periodu tai nesukels pastebimų trukdžių, tačiau jau po 3-4 parų pradės kamuoti skausmai, žmogus taps neveiksnus ir našta grupei.
Š.J. Tuomet visai grupei kyla pavojus.
A.D. Patartina turėti maisto papildų organizmo druskų atstatymui. Išprakaitavus, vartojant nevisavertį maistą, greitai ims trūkti energijos, sulėtės mąstymas. Vien valgomosios druskos nepakaks. Vieno vartojimo druskų rinkinių paketėliai parduodami vaistinėse.
Š.J. Jei grupėje yra mažų vaikų (iki 3 metų), jiems reikia paruošti specialius medikamentų rinkinius – specialūs antibiotikai ir kiti preparatai būtini.
A.D. Medicinos rinkiniuose patarčiau turėti repelentų nuo uodų ir erkių. Taip pat tepalo įkandimų gydymui. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų smulkmena, tačiau sukelia įtampą, žmogus labiau pavargsta nerviškai, grupėje gali įsivyrauti neigiamos emocijos.
Š.J. Geras preparatas yra valgomoji soda. Vieną trečiąją šaukštelio ištirpinus pusėje puodelio vandens turime pakankamai stiprų antioksidantą. Be to soda mažina bendrą organizmo rūgštingumą. Gerėja bendra savijauta.
Reiktų nepamiršti ir specifinių poreikių turinčių grupės narių. Reiktų turėti pakankamas atsargas antialergenų ir kitų, specifinėmis ligomis sergančių žmonių poreikiams reikalingų medikamentų.
A.D. Bendras patarimas, kaip apsisaugoti nehinieškoje aplinkoje – rankų dezinfekavimo gelis ir drėgnos servetėlės. Visa tai galima gauti prekybos centruose prie kasų.
Esant vandens trūkumui, viską patartina apsivalyti dezinfekuojančiu geliu ar alkoholiu. Bus mažesnė infekcijų, alergijų, iššutimų tikimybė.
Š.J. Dezinfekuoti patartina ne tik rankas bet ir veido sritį aplink burną, lūpas.
A.D. Genitalijos, pažastys ir pėdos. Daugiausiai prakaituojančios ir bakterijas kaupiančios vietos. Esant vandens trūkumui, viską patartina apsivalyti dezinfekuojančiu geliu ar alkoholiu. Bus mažesnė infekcijų, alergijų, iššutimų tikimybė.
Š.J. Būtina paminėti, kad visos išvardytos pakaitinės priemonės tinka naudoti tik trumpą laiką. Todėl, kad jos nepašalina ant kūno paviršiaus susikaupusių riebalų sluoksnio. Vandeniu su muilu praustis vis tiek reikia. Muilą paprasta transportuoti, naudoti ne tik prausimuisi, bet ir skutimuisi. Be to, kas aktualu nervinės įtampos fone, kuomet sutrinka tuštinimasis – nedidelis muilo gabalėlis išangėje sužadina žarnyno peristaltiką ir tuštinimasis įvyksta per kelias minutes.
A.D. Be to, muilas nebijo šalčio. Transportuojant drėgnas servetėles šaltuoju metų laiku, jos suledėja.
Š.J. Dar vienas reikalingas dalykas vaistinėlėje – vandens dezinfekavimo tabletės.
A.D. Skaitytojams gali pasirodyti, kad sukomplektuoti vaistinėlę yra labai daug reikalų. Patarčiau kaip pagrindą naudoti vairuotojams skirtas vaistinėles ir jas papildyti pagal individualų poreikį.
Š.J. Kiekvienas žmogus turėtų turėti savo individualią vaistinėlę. Net maži vaikai. Reiktų sukomplektuoti tik jiems skirtą rinkinėlį, ypač tai aktualu tiems, kam reikalingi specifiniai vaistai. Vaikas, net ir atsiskyręs nuo grupės ar netekęs globėjų, turės didesnę galimybę išgyventi.
A.D. Vaikui, kuris jau geba skaityti, patartina šalia vaistų įdėti nedidelę atmintinę su vaistų naudojimo instrukcija.
Kitoje temoje aptarsime ginklus. Kokius ginklus galima pasiruošti gynybai ar puolimui.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)
