Patarimais dalijasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalbasi Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Praėjusioje temoje apie galimus veiksmus esant konflikto zonoje aptarėme propagandą, tiksliau, objektyvios tiesos skleidimą ir okupanto karių demoralizavimą. Šiandien pakalbėkime, kaip galima pakenkti okupantui fiziškai. Sabotažas esant legaliai konflikto zonoje.
Praėjusioje temoje šiek tiek kalbėjome apie vieną atvejį, kuomet per sausio įvykius telecentro darbuotojai specialiai sugadino televizinę įrangą, kad okupantai negalėtų transliuoti melagingos propagandos.
Pakalbėkime apie tai. Kokie žmonės, kokių profesijų specialistai galėtų kenkti okupantui ir aptarkime kenkimo rūšis ir būdus.
Viena kenkimo rūšis yra fizinis įrangos, daiktų gadinimas. Kitas, ko gero, populiarus ir dabar – neveikimas ar aplaidus pareigų atlikimas. Pradėkime nuo pastarosios temos – sąmoningas neveikimas.
A.D. Viena iš pilietinio pasipriešinimo rūšių yra ardomoji veikla. Veikla, kuri neturi aiškiai apčiuopiamų fizinių veiksnių. Vienas iš tokios veiklos būdų yra neveikimas arba savo pareigų blogas atlikimas.
Š.J. Klaidinga galvoti, kad ardomojoje veikloje – neveikime – gali dalyvauti tik aukštas pareigas užimantys pareigūnai. Kartais net ir, iš pirmo žvilgsnio, nereikšminga veikla gali padaryti daug žalos.
A.D. Imkime patį paprasčiausią pavyzdį – įstaigos valytojas. Patalpų švara ir higiena turi be galo svarbų vaidmenį bendroje įstaigos atmosferoje. Tuo pačiu ir įstaigos darbo efektyvumui. Nešvarios patalpos, netvarkingi tualetai ankščiau ar vėliau pradės erzinti visus įstaigos darbuotojus.
Š.J. Tai demoralizuoja.
A.D. Netvarka net ir taikos metu erzina. O karinio konflikto metu, kuomet ir taip tvyro didžiulė įtampa, toks neveiklumas gali suvaidinti lemiamą vaidmenį.
Š.J. Bet toks neveiklumas gali būti įvertintas. Turiu omenyje neigiamas pasekmes.
A.D. Nereikia to daryti visiškai akivaizdžiai. Kartais pasistengti atlikti pareigas gerai. Bet turint bent menkiausią pateisinamą priežastį – nedaryti.
Š.J. Kokios galėtų būti priežastys?
A.D. Sugedę įrankiai, pasibaigusios darbo priemonės, perdegusi lemputė ir t.t. ir t.t. Reikia naudotis bet kokia smulkmena.
Š.J. Patalpas valantys asmenys gali ir šiek tiek aktyviai kenkti. Nepastebimai.
A.D. Paliktas atidarytas langas. Ryte atėjus į darbą, bent pusę dienos įstaigos darbas bus paralyžuotas. Niekas negalės dirbti, kol patalpos pakankamai neįšils. O jei dar lyja.
Š.J. Langą palikti galima ir netyčia, motyvuojant, kad reikėjo patalpas išvėdinti.
Yra ir daugiau „netyčinių“ veiksmų, kurie gali labai apsunkinti darbą: vėluoti, nepristatyti, pristatyti ne tą, sugadinti, ilgai kalbėti telefonu, ilgai derinti reikalus, formalizuoti biurokratinius procesus. Trumpai kalbant – vilkinti.
A.D. Jokių tiesioginio kenkimo veiksmų nevykdant, tiesiog aplaidžiai atliekant savo pareigas, galima labai smarkiai pakenkti.
Š.J. Sukūrus nedidelę suirutę papildomai galima demotyvuoti užuominomis, kad nesugeba susitvarkyti, sprendimai vėluoja, veikla vilkinama. Prie senos valdžios viskas vyko sklandžiau.
A.D. Ir tokius pačius gandus skleisti gyventojų tarpe.
Š.J. Pakalbėkime dabar apie fizinius veiksmus. Ne diversijas, bet lengvą sabotažą prisiimant minimalią riziką.
Jokių tiesioginio kenkimo veiksmų nevykdant, tiesiog aplaidžiai atliekant savo pareigas, galima labai smarkiai pakenkti.
A.D. Lengvas sabotažas yra, kaip jau minėjome, dokumentų suliejimas, „netyčinis“ įrangos gadinimas (sąvaržėlė kopijavimo aparate, tuščio virdulio įjungimas).
Š.J. Aš pamenu dar iš mokyklinių vadovėlių, temose apie Egiptą buvo pabrėžiama, kad vergai specialiai laužydavo savo šeimininkų įrankius, kad nereikėtų dirbti. Taigi, remiantis kelių tūkstančių metų patirtimi, stengtis gadinti įrankius, priemones, įrangą.
A.D. Galima „netyčia“ į kompiuterį parsiųsti virusinę programą ir ją „netyčia“ paplatinti „kolegoms“ elektroniniu paštu. Diena be darbo garantuota.
Š.J. Vienas populiariausių komercinio sabotažo būdų, naudojamų nesąžiningų verslininkų konkurencinėje kovoje, – kavos tirščiai. Kartais buki darbuotojai, to net nesuvokdami, kenkia savo įstaigai. Tiesiog supilkite kavos tirščius į kriauklę ir po kelių dienų užkimšite tiek, kad be santechniko pagalbos niekas negalės pasinaudoti.
A.D. Džiovintą kempinę nuleidus į tualetą, po kelių dienų ji užkimš pagrindinį kanalizacijos vamzdį.
Š.J. O juk kempinė galėjo ir netyčia įkristi.
A.D. Be abejo, tokie dalykai, kaip resursų švaistymas: palikta deganti šviesa, įjungta įranga, ne iki galo užsuktas vandens čiaupas. Ypač efektyvu paliekant savaitgaliui. Jei kombinuosite su kavos tirščiais, galbūt netgi pavyks užlieti auštu žemiau esančias patalpas.
Dar vienas efektyvus „netyčinis“ kenkimas yra originalių dokumentų suliejimas. Pavyzdžiui, vandeniu laistant gėles. Bet geriau kava.
Š.J. Dar vienas efektyvus „netyčinis“ kenkimas yra originalių dokumentų suliejimas. Pavyzdžiui, vandeniu laistant gėles. Bet geriau kava. Sugadinti svarbūs originalūs dokumentai gali ilgam sutrikdyti svarbių procesų vykdymą.
A.D. Transporto priemonių gadinimas: užtenka degalinėje sumaišyti degalų rūšį, „netyčia“ užvažiuoti ant vinies. Tai ypač efektyvų komunalines funkcijas vykdančiose įmonėse.
Š.J. Taikant kompleksiškai daugelį priemonių, iš šalies stebint tai gali atrodyti tiesiog kaip nesėkmių virtinė. Bet iš tiesų tai bus gerai suplanuotas sabotažo aktas. Svarbiausia viską atlikti taip, kad nebūtų galima apkaltinti sąmoningu kenkimu.
Kitoje temoje pradėsime nagrinėti veiksmus konflikto zonoje esant nelegaliai.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)
